Atverti pagrindinį meniu
Padovinio piliakalnis
Padovinys piliakalnis 20100723.JPG

Padovinio piliakalnis
Koordinatės
54°30′34.3″ š. pl. 23°26′37.6″ r. ilg. / 54.509528°š. pl. 23.443778°r. ilg. / 54.509528; 23.443778Koordinatės: 54°30′34.3″ š. pl. 23°26′37.6″ r. ilg. / 54.509528°š. pl. 23.443778°r. ilg. / 54.509528; 23.443778
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Liudvinavo seniūnija
Aukštis 5­11 m
Plotas 120x60
Naudotas I tūkstantmetisII tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1954, 1962
Registro Nr. A237KP / 22983: 5094, 22984 / AR338 /

Padovinio piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas paminklas: unikalūs kodai: komplekso – 22983, piliakalnio – 5094, gyvenvietės – 22984; seni registro kodai: komplekso – A237KP, piliakalnio – A237K1P, gyvenvietės – A237K2P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR338) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija).

Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose.

IstorijaKeisti

Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jame paslėpti senovės ginklai ir brangenybės, kad iš piliakalnio naktimis išeina ir pievoje klaidžioja dvi ugnelės. 1908 m. piliakalnį mini kunigas, istorikas Jonas Totoraitis[1]. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Juozą Grinių jį saugoti[2].

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR338[3]. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas A237K[4], kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A237KP[5], o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu[6].

Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiuII tūkstantmečio pradžia.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Meškučių piliakalnis 8 km Griešių piliakalnis 23 km Šakališkių piliakalnis 16 km  
Kumelionių piliakalnis 7,5 km
     
     
     
Varnupių piliakalnis 6 km
Tarašiškių piliakalnis 6 km
Liudvinavo piliakalnis 7 km
Būriškių piliakalnis 9 km Bambininkų piliakalnis 13 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Piliakalnis su gyvenvieteKeisti

Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Paminklo teritorijos plotas – 33500 m². Šiaurėje ir rytų pusėje ją juosia bevardis Dovinės upelio intakas, o vakaruose ir pietuose ji ribojasi su dirbamais laukais. Piliakalnis stūkso aukščiausioje, pietvakarinėje dalyje, o nuo jo į vakarus, šiaurę ir rytus plyti gyvenvietės teritorija. Jos centrine dalimi, piliakalnio rytine ir šiaurine papėde praeina lauko kelias.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis 120 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir iki 60 m pločio, įrengtas atskiroje kalvoje. Šiaurės rytinė jo dalis aukštesnė, 9-11 m aukščio šlaitais, kurie viršutinėje dalyje statūs. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27x22 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Piliakalnio pietvakarių dalyje, 3 m žemiau aikštelės yra terasa. Ji 30 m ilgio, 30 m pločio ir 5­6 m aukščio, nuolaidesniais nei likusios piliakalnio dalies šlaitais. Šiaurės rytų gale pastebimi čia buvusio pylimo pėdsakai. 6 m aukštyje nuo kalvos papėdės visą piliakalnį juosė 1-4 m pločio terasa, kurios šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalys sunaikintos.

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės kraštuose iškastų apkasų, dabar dirvonuoja.

Papėdės gyvenvietėKeisti

Piliakalnio šiaurės, vakarų ir rytų papėdėje yra senovės gyvenvietė. Ji apima 2 ha plotą. Šiandien tai dirvonuojantys, palyginti lygūs laukai.

TyrimaiKeisti

1954 ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Piliakalnyje rasta sidabrinė lankinė segė, žalvarinė sagtis, du moliniai verpstukai, lygios, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, o papėdės gyvenvietės teritorijoje – lygios, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos šukių[7].

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Jonas Totoraitis. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai. – Lietuvių tauta, t. 1. Vilnius, 1908, p. 183.
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. 1, b. 30, l. 122-126.
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 122.
  4. Valstybės žinios. 1998, vasario 7, Nr. 14.
  5. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais, 1998-05-19.
  6. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005-04-29.
  7. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, t. 2 p. 120, Nr. 500.
  • A. Kaminski. Materiały do bibliografii archeologicznej Jaćwieży od I do XIII w. – Materiały Starożytne, t. 1. Warszawa, 1956, str. 237.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997, p. 104-105.
  • Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 2 (sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela). Vilnius, 2005.

NuorodosKeisti