Padievaitis
| Padievaitis | ||
|---|---|---|
  Padievaitis |
||
| 55°32′17″š. pl. 22°00′25″r. ilg. / 55.538°š. pl. 22.007°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kvėdarnos seniūnija | |
| Gyventojų | 25 | |
Padievaitis – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, 0,5 km nuo kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , kairiajame Jūros upės krante, kaimo pietuose į ją įteka Vėžus. Prie Jūros santakos su Vėža (Druskiu) stūkso Padievaičio piliakalnis, yra mitologinių akmenų grupė vadinama Velnio sostu.
Etimologija redaguoti
Manoma, kad čia buvo pagoniška šventvietė, kurios centre buvo ugniavietė, kurioje buvo aukojama. Gali būti, kad dėl to ir pavadinimas galįs reikšti esantis prie Dievaičio.
Istorija redaguoti
Jūros ir Druskio upelio santakoje stūkso Padievaičio piliakalnis, jis smarkiai apardytas upės, bet dar išliko 55 su 10 m ilgio ir pločio aikštelė, 7 m aukščio pylimas ir 2 m gylio griovys. Papėdėje yra beveik hektaro ploto papilys. 1986 m. jame, kurmiarausyje, rasta III a. Romos moneta. Ant piliakalnio stovėjusi pilis kryžiuočių įveikta tik 1329 m., pilis buvo atstatyta, bet 1330 m. ji minima paskutinį kartą. Pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio upelio krante dunkso akmuo, vadinamas Velnio sostu, tai 1,6 m ilgio, 1,8 pločio ir 0,7 m aukščio riedulys. 1971 m. archeologų grupė, vadovaujama Vytauto Urbanavičiaus tyrė akmens aplinką. Išsiaiškinta, jog čia buvo pagoniška šventvietė, centre buvo ugniavietė, kurioje buvo aukojama.
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1986 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 62 | 102 | 121 | 99 | 54 | 41 | ||
| 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
| 40 | 36 | 27 | 25 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Padievaityje gimė visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas Pranas Liatukas (1876–1945).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Padievaitis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 730 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Padievaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 260
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.