Padalių–Čiobiškio keltas

54°56′53″š. pl. 24°40′29″r. ilg. / 54.948093°š. pl. 24.674778°r. ilg. / 54.948093; 24.674778

Padalių-Čiobiškio keltas, taip pat Padalių keltas, Čiobiškio keltas – keltas per Nerį, reguliariai perkeliantis keleivius ir transporto priemones tarp Padalių (Kaišiadorių raj.) ir Čiobiškio (Širvintų raj.). Nuo pavasario iki lapkričio mėn. pradžios kiekvieną dieną dirbantis keltas vienu metu gali perkelti du lengvuosius automobilius. Dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 m. ir per sezoną nuplaukia apie 200 km. Jo veikla 2012 m. pažymėta tautinio paveldo sertifikatu.^[1]

Vienintelis srovinis keltas Lietuvoje, veikiantis be variklio ar irklų. Plaukiojančią priemonę sudaro platforma, įrengta ant dviejų valties formos pontonų. Kelto veikimo principas remiasi tuo, kad pati vandens tėkmė keltą stumia per upę. Tvirtas plieninis lynas, ištemptas virš upės, prilaiko keltą. Srovės nešamas keltas į lyną remiasi laisvai besisukančiu velenu (rąstu), kuris vertikaliai įtaisytas denyje. Kelto vairas laikomas pasuktas atitinkamu kampu, todėl vandens srovė, atsimušdama į vairo mentes, stumia keltą į kitą pusę. Prieš plaukiant atgal vairas nukreipiamas priešinga kryptimi. Kelto greitis vandenyje priklauso nuo tėkmės, vėjo krypties, dumblių, kuriais apauga keltas. Paprastai tokia kelionė trunka apie penkias minutes.

Susisiekimas redaguoti

Automobilių perkėla

Padaliai – tuštėjantis kaimas kairiajame Neries krante, 10 km į šiaurės rytus nuo Žaslių. Jo link veda rajoninis kelias 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis . Šiame krante įsikūrusi keltininko sodyba, prieš žiemą į krantą iškeliamas keltas. Čiobiškis yra priešingoje upės pusėje, apie 1 km pasroviui nuo prieplaukos, prie Neries ir Musės santakos, šalia kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė . Artimiausias tiltas per Nerį prieš srovę yra Verkšionių tiltas kelyje 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , pasroviui – Taurostos tiltas prie Jonavos. Skirtinguose krantuose gyvenantiems žmonėms tai – arčiausias kelias pasiekti kaimyninių rajonų centrus.

Istorija redaguoti

Apie persikėlimą per upę ties šia vieta paminėta XIX a. dokumentuose. 1831 m. sukilimo metu keltu kėlėsi gen. D. Chlopovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui. 1863 m. kėlėsi besitraukiantis sukilėlių būrys, vadovaujamas Visloucho. Keltu keldavosi į Čiobiškio dvarą atvykstantys didikai, į miestelį keliaujantys žmonės. Sukilėliai keltą sudegino. 1912 m. carinės valdžios įsakymu seno kelto vietoje buvo pradėtas statyti tiltas. Viena jo puse žmonės jau naudojosi, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Atsitraukdama Rusijos kariuomenė tą tiltą susprogdino. 1915 m. vokiečiai dabartinės perkėlos vietoje vėl surentė medinį tiltą, kuris prastovėjo apie du dešimtmečius. Tiltą dažnai teko tvarkyti, ypač po pavasario ledonešių. Apie 1934 m. Prezidentas Antanas Smetona su inžinierių grupe buvo atvykęs įvertinti vokiečių pastatyto tilto būklės. Nuspręsta, kad pigiau statyti naują tiltą nei atnaujinti seną. Dėl lėšų stygiaus tiltui išlaikyti žiemą jis buvo nugriautas. Šiuo metu prie perkėlos matomi išlikę buvusio tilto pylimai.

Keltas buvo įrengtas Prezidento 1935 m. pasirašytu leidimu. Per Antrąjį pasaulinį karą keltu naudojosi ir vokiečiai, ir rusai. Pokaryje keltas sunyko. Vėliau jo veikla buvo atnaujinta kolūkio laikais. Po karo viskas buvo nacionalizuota, todėl keltas priklausė kolūkiui. Pagamintas 1978 m. keltas jau buvo metalinis (ankstesnieji buvo mediniai). Tempiant arkliais iš Jonavos Nerimi buvo pristatytas į paskirties vietą Padaliuose. Kolūkiui iširus, jau neveikiančio kelto įrenginius nupirko trečios kartos keltininkas Gediminas Dzeventauskas, kuris sutvarkė plaukiojančią transporto priemonę ir atnaujino perkėlos darbą.

Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti 2015 m. buvo vykdomas Kaišiadorių kultūros centro projektas „Keltas vakar ir šiandien“.^[2] Šiame projekte sukurtas trumpametražis filmas „Keltas“ (aut. Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė), vyko Širvintų ir Kaišiadorių krašto menininkų pleneras, kaimyninių Žaslių ir Čiobiškio seniūnijų švenė.

2015 m. rudenį Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu UAB „Investavimo galimybės“ visuomenei pristatė būsimos hidroelektrinės ant Neries statymo projektą. Jis sukėlė nemažą nerimą keltininko šeimai, nes dėl numatomo ženklaus upės patvinimo Padalių-Čiobiškio keltas nebegalėtų veikti.