Pacem in terris
Pacem in terris (liet. Taika žemėje) – popiežiaus Jono XXIII enciklika, paskelbta 1963 m. balandžio 10 d.[1] Tai pirmoji enciklika, skirta ne tik katalikams, bet ir visiems geros valios žmonėms.[1]
Enciklikoje „Pacem in terris“ aptariama tautų išsaugojimo samprata ir problemos.[1] Ją popiežius Jonas XXIII pradeda, tvirtindamas, kad „[t]aika žemėje, visų laikų žmonių didžiausias troškimas, gali būti sukurta ir įtvirtinta tik visiškai gerbiant Dievo nustatytą tvarką“.[2] Anot popiežiaus, taika esanti autonomiška vertybė, ją nulemia pagarba natūraliai tvarkai, tad šią vertybę pripažįsta visi žmonės.[1] Taika pasaulyje negalima be visiško ir tinkamai kontroliuojamo nusiginklavimo, tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Kalbama apie asmeninę kiekvieno žmogaus atsakomybę už taiką, apie meilės, teisingumo, tiesos ir laisvės vertybes žmonių santykiuose.[2] Teigiama, kad nuosmukį ir krizes, visų pirma, lemia tai, kad atsakingieji už struktūrų veikimą neturi tvirtos moralinės ir antropologinės formacijos, o ne vien tai, jog vadovaujamasi blogomis struktūromis.[2]
Enciklikoje „Pacem in terris“ taip pat aptariama katalikybės išpažinėjų dialogo su visu moderniuoju pasauliu galimybė.[1]