Pabiržės dvaras
| Pabiržės dvaras | |
|---|---|
_dvaras.jpg) Dvaro rūmai
| |
| Vieta | Balandiškiai |
| Įkurtas | XVII a. |
| Rūmų stilius | Medinis |
| Bajorų giminės | Rastauskai, Barauskai, Bistromai, Komorovskiai |
Pabiržės dvaras (arba Balandiškių dvaras) – dvaras, esantis Balandiškių kaime prie Pabiržės. Išlikę apgriuvę dvaro mediniai rūmai.
Istorija redaguoti
XVII a. dvaras priklausė Rastauskams (lenk. Rostowski), tai buvo stambiausi žemvaldžiai Pabiržės apylinkėse. Nuo jų vardo net ir Pabiržė buvo vadinama Rastauskyne.
XVIII a. dvaras jau priklausė Barauskams (Borovskiams, lenk. Borowski). Ypač garsus buvo pastalininkis Leonas Borovskis, Karolio Stanislovo Radvilos, praminto Panie Kochanku (Pone mielasis) sugėrovas. Jam Radvila buvo užrašęs Astravą, tačiau raštuose minima, kad L.Borovkis gimęs tėvoniniame giminės dvare Pabiržėje.
1811 m. dvarui priklausė 97 žmonės.
Senosiose Pabiržės kapinėse yra Salomėjos Borowskos (1821–1864) ir Teklės Komorowskos-Borowskos (1789–1865) antkapiai. Tikėtina, jog Teklė, XIX a. pradžioje tekėdama už grafo Komorovskio, kaip kraitį naujai giminei atnešė Pabiržės dvarą.
XIX–XX a. dvarą valdė ir Bistromai.
1920 m. dvarą (266 ha) valdė Marija Kamarauskienė (Komorowska), čia buvo 127 gyventojai. 1923 m. dvare 16 ūkių ir 126 gyventojai.
1929 m. dvaras parceliuotas ir iš 380 ha Kamarauskienei paliktas dvaro centras su mediniais rūmais bei ūkiniais pastatais ir 70 ha žemės. Dvaras su aplinkiniais sklypais pavadintas Balandiškių kaimu, o Kojeliškių, Naciūnų, Zakrių ir Smardonės palivarkai išdalinti bežemiams ir priskirti prie Likėnų, Kojeliškių ir Naciūnų kaimų.
1935 m. M.Kamarauskienė mirė, dalį turto paliko Pabiržės klebonui, kuris ją iškilmingai palaidojo šeimos kapavietėje. Dvarą valdyti lygiomis dalimis pasidalino Kaunių dvarininkas Ordyniecas ir Kalėjas.
Po II pasaulinio karo dvaro centre įkurta mašinų ir traktorių stotis (MTS), vėliau patalpos buvo perduotos Pabiržės vidurinei mokyklai.
