Pašvitinio valsčius

Koordinatės: 56°10′š. pl. 23°49′r. ilg. / 56.16°š. pl. 23.82°r. ilg. / 56.16; 23.82

Pašvitinio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Pašvitinys
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Pašvitinio valsčius (rus. Пошвитынская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pašvitinys.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Linkuvos rajonui (5 apylinkės) ir Pakruojo rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4132 534 kiemai [2] 3 seniūnijos 52
1923 m.[3] 196 7013 1444
1932 m. 203 7670 12 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
210 8 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Bučiūnai Bučiūnų seniūnija Bučiūnų apylinkė
Daugalioniai Daugalonių seniūnija Daugalionių apylinkė
Draudeliai Draudelių seniūnija Draudelių apylinkė
Laitiešiniai Laitiešinių seniūnija -
Mikniūnai Mikniūnų seniūnija Mikniūnų apylinkė
Moniūnai Moniūnų seniūnija -
Pašvitinys Pašvitinio seniūnija Pašvitinio apylinkė
Peleniškiai Pelaniškių seniūnija Peleniškių apylinkė
Ratkūnai Ratkūnų seniūnija -
Rimdžiūnai Rimdžiūnų seniūnija Rimdžiūnų apylinkė
Titoniai Titonių seniūnija Titonių apylinkė
Tubiniai Tubinių seniūnija -
Iš viso: 12 seniūnijų 8 apylinkės

Gyvenvietės redaguoti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[9]

  • Armonių k.
  • Aukštadvario dv.
  • Bačgalių k.
  • Bačgalių vs.
  • Binėnų k.
  • Binėnų vs.
  • Bubilų k.
  • Bučiūnų k.
  • Buletiškio dv.
  • Bupštų k.
  • Čičikių I k.
  • Čičikių II k.
  • Čičikių III k.
  • Dargaičių k.
  • Daugalonių dv.
  • Daugalonių k.
  • Dragiškių plv.
  • Draudelių k.
  • Gaubių k.
  • Gavenonių k.
  • Gedminių k.
  • Gegiedždvario k.
  • Gegiedžių vs.
  • Gražaičių k.
  • Grikpėdžių k.
  • Gudelių k.
  • Gudžiūnų plv.
  • Jenelionių k.
  • Jenelionių vs.
  • Jenonių k.
  • Kalnuočių k.
  • Kivilių k.
  • Kremblių dv.
  • Laitiešinių k.
  • Mačiūnų dv.
  • Mačiūnų vs.
  • Mažionių k.
  • Meilionių k.
  • Micenskų k.
  • Miciūnų k.
  • Mikniūnų k.
  • Mišeikių k.
  • Moniūnų k.
  • Moniūnų vs.
  • Niurų plv.
  • Nociūnų k.
  • Noršonių k.
  • Pamušio Naujojo k.
  • Pašvitinio mstl.
  • Pavirčiuvių k.
  • Pelaniškių k.
  • Peluodžių k.
  • Petrikonių k.
  • Petroniškių k.
  • Pykuolių k.
  • Pociūnų k.
  • Pudžiūnų k.
  • Puslovio k.
  • Ratkūnų k.
  • Rimdžiūnų k.
  • Rimšonių k.
  • Ročkių plv.
  • Satkūnų dv.
  • Smolenskos (Slabados) k.
  • Sodeliškių k.
  • Sostdvario k.
  • Starkonių k.
  • Striukų k.
  • Šiklių dv.
  • Šiklių k.
  • Tytonių k.
  • Trakelių vs.
  • Treigių k.
  • Trivalakių k.
  • Tubinių k.
  • Tubinių vs.
  • Užbalių k.
  • Užbalių vs.
  • Vainiūnų dv.
  • Vaiškonių k.
  • Vyšeikių k.
  • Vytarčių k.
  • Voronių k.
  • Žydmiškio plv.
  • Žvirblinių dv.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 7013 žmonės:[10]

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1892 Bučiūnai Klemensas Popeliučka, karininkas 1948
1901 Peluodžiai Julius Indrišiūnas, teisininkas ir politikas 1945
1936 Striukai Klemensas Algimantas Bertulis, fizikas
1938 Sodeliškiai Vytautas Alfonsas Jonaitis, entomologas 2006

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 709–710 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 25
  9. Versmė.lt
  10. 1923 m. surašymo duomenys