Paštuvos šv. Barboros bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Barboros bažnyčia.

54°59′3.41″ š. pl. 23°36′31.32″ r. ilg. / 54.9842806°š. pl. 23.6087000°r. ilg. / 54.9842806; 23.6087000

Paštuvos šv. Barboros bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno II
Savivaldybė	Kauno rajonas
Gyvenvietė	Paštuva
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	2015 m.

Paštuvos šv. Barboros bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tolivardžių kaime, šalia Paštuvos, Nemuno dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Vilkijos. Bažnyčią supa Paštuvos kapinės (stovi kapinių koplyčia), netoliese įsikūręs Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas.

Istorija redaguoti

Paštuva 1643–1842 m. priklausė Kauno vienuolėms benediktinėms. Greičiausiai tada buvo pastatyta ir koplyčia. Jai 1754 m. paskelbti atlaidai. Medinė bažnyčia pastatyta 1923 m.

Po Antrojo pasaulinio karo sielovados darbą dirbo kunigas Juozas Vailokaitis (1880–1953), Sibiro tremtinys, palaidotas šalia, Paštuvos kapinėse.

2012 m. gegužės 9 d. bažnyčią nuniokojo gaisras.^[1]

Architektūra redaguoti

Senoji bažnyčia buvo medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su penkiasiene apside. Prie jos iš šono prišlieta zakristija. Šventoriuje stovėjo dviejų aukštų medinė varpinė ir medinis ornamentuotas kryžius.

Medinė bažnyčia, 2009 m.
Bažnyčia, 2011 m.
Bažnyčia su varpine, 2011 m.
Gaisravietė
Išlikusi varpinė (statant naują bažnyčią nugriauta)

Bažnyčios atstatymas redaguoti

Sprendimą imtis Paštuvos bažnyčios atstatymo pirmiausia lėmė vietos bendruomenės noras kuo greičiau turėti maldos namus. Žmonės aktyviai prisidėjo ne tik pagalba tvarkant gaisravietę, bet ir finansiniais ištekliais. Iš pradžių netgi buvo svarstyta, ar Paštuvai reikia naujų maldos namų, nes parapija maža, tikinčiųjų taip pat mažėja. Galutinį sprendimą priėmė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pabendravus su Paštuvos gyventojais jam nekilo abejonių – bažnyčią reikia atstatyti.

Bažnyčios projekto autoriumi tapo architektas Nerijus Radišauskas. Buvo parengtas 124 kvadratinių metrų ploto statinio projektas, gauti visi reikalingi leidimai. Parapijiečiai pinigus darbams pradėjo rinkti iškart po nelaimės. Buvo sudarytas darbų grafikas, o medžiagoms pirkti išnaudojamos prekybos centrų skelbiamas akcijos. Statybos prasidėjo 2013 m.^[2] Naujasis statinys ėmė kilti sudegusio vietoje, buvo tokių pačių matmenų. Tik modernesnės architektūros: dešimtkampė bičių korio formos bažnyčia, su langais, siekiančiais žemę.

2014 m. rugsėjo mėn. jau stovėjo būsimos mūrinės–betoninės bažnyčios karkasas, 19 m aukščio metalinis bokštas, sumontuotos stogo gegnės. Darbai buvo vykdomi už suaukotas lėšas, dėl jų stygiaus šventovę užbaigti buvo tikimasi įpusėjus 2015 m.^[3]

2015 m. rugsėjo mėn. buvo pašventinta naujai pastatyta bažnyčia.^[4] Po sudegusios senosios bažnytėlės pamatais aptiktas širdies formos akmuo perdarytas į stilizuotą akmeninį dubenį, kuris pastatytas atgimusioje šventovėje (dešinėje pusėje) ir naudojamas krikštui.^[5]