Pašiaušė

Pašiaušė
Pašiaušė, Nepriklausomybės paminklas.jpg
Laisvės paminklas

Pašiaušė
Koordinatės 55°44′28″š. pl. 23°09′36″r. ilg. / 55.741°š. pl. 23.160°r. ilg. / 55.741; 23.160 (Pašiaušė)Koordinatės: 55°44′28″š. pl. 23°09′36″r. ilg. / 55.741°š. pl. 23.160°r. ilg. / 55.741; 23.160 (Pašiaušė)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Tytuvėnų apylinkių seniūnija
Gyventojų (2021) 131
Commons-logo.svg Vikiteka Pašiaušė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pašiáušė
Kilmininkas: Pašiáušės
Naudininkas: Pašiáušei
Galininkas: Pašiáušę
Įnagininkas: Pašiáuše
Vietininkas: Pašiáušėje
Istoriniai pavadinimai lenk. Poszawsze

Pašiaušė – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Kiaunorių. Seniūnaitijos centras. Yra medicinos punktas, pradinės mokyklos skyrius (buvusi Pašiaušės pradinė mokykla), bendruomenės centras, kapinės su senąja varpine, Pašiaušės koplyčia. Kaime anksčiau buvo Pašiaušės kolegija, Pašiaušės dvaras (dvaro rūmai išlikę, juose daug metų veikė mokykla) ir liepų alėjos likučiai. Stovi Lietuvos laisvės paminklas (pastatytas 1931 m., nugriautas 1961 m., atstatytas 1989 m.).[2]

EtimologijaKeisti

Kaimas įsikūręs prie Šiaušės upelio, todėl jo vardu ir pavadintas (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu gyvenvietė žinoma kaip Pašiaušis.

IstorijaKeisti

 
Atvažiuojant nuo Bazilionų

XVI a. minimas Pašiaušės dvaras, kuris priklausė bajorams Beinartams. Nelikus paveldėtojų dvarą XVIII a. perėmė jėzuitai ir įkūrė Pašiaušėje kolegiją-mokyklą. Kaimas nukentėjo per karus su Švedija, daug gyventojų mirė nuo maro. XIX a. pradžioje minima Pašiaušės bažnyčia (jėzuitų). XIX a. viduryje Pašiaušės kolegijos pastatai nugriauti, o iš plytų pastatyta Šiaulių berniukų gimnazija (dab. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Kolegija turėjo turtingą biblioteką ir teatrą, čia gyveno, dirbo ir kūrė žymūs žmonės: profesorius, pedagogas, vadovėlių autorius Žygimantas Liauksminas, dramaturgas Mykolas Beržanskis, mokyklinių dramų autorius Albertas Griškevičius ir kt.[3] Buvusios jėzuitų kolegijos vieta sutvarkyta, pastatytas atminimo akmuo.[4]

1975 m. kasant žvyrą buvo suardyti keli kapai, datuojami VIIIXII a. laikotarpiu. Vertingi radiniai (papuošalai ir ginklai) perduoti Šiaulių Aušros muziejui.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. 1-oji pusė Kražių valsčius Žemaitijos seniūnija
19151930 m. Pašiaušės valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19301950 m. Bazilionų (Padubysio) valsčius
19501954 m. Pašiaušės apylinkės centras Šiaulių rajonas
1954 Bazilionų apylinkė
1972?–1986 m. Kiaunorių apylinkė Kelmės rajonas
19861995 m. Tytuvėnų apylinkė
1995 Tytuvėnų apylinkių seniūnija Kelmės rajono savivaldybė


Laisvės paminklasKeisti

1931 m. Šaulių būrio vado Stasio Baniulio iniciatyva pagal architekto Broniaus Elzbergo projektą pastatytas paminklas kritusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės 1919 m. susirėmime ties Pašiauše su bermontininkais atminti. 1961 m. paminklas nugriautas, 1989 m. liepos 15 d. atstatytas. Keturių paminklo plokščių užrašai, sumontuoti iš vidinės pusės ir iš išorės nematomi: trijose plokštėse iškalti vardai tų, kurie statė, nugriovė ir vėl atstatė. Paradinėje pjedestalo pusėje esantis užrašu paminklo atstatytojai kviečia: „niekada nepakelkite rankos prieš tautos atmintį ir tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę“.[6]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1986 m.[12]
304 230
154 (kaime)
76 (dvare)
167 248 274 245
1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
233 215 191 131 - -


Žymūs žmonėsKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Laisvės paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  3. „Jėzuitų kolegijos vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  4. Bendruomenė pastatė paminklą Pašiaušės kolegijaiArchyvuota kopija 2022-02-22 iš Wayback Machine projekto.
  5. Pašiaušė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  6. Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. PašiaušėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 784 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kazys Misius ir kt. Pašiaušė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 320
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.