Pašiaušė
| Pašiaušė | ||
|---|---|---|
  Pašiaušė |
||
| 55°44′28″š. pl. 23°09′36″r. ilg. / 55.741°š. pl. 23.160°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Tytuvėnų apylinkių seniūnija | |
| Gyventojų | 131 | |
 Vikiteka |
Pašiaušė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Poszawsze | |
Pašiaušė – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Kiaunorių. Seniūnaitijos centras. Yra medicinos punktas, pradinės mokyklos skyrius (buvusi Pašiaušės pradinė mokykla), bendruomenės centras, kapinės su senąja varpine, Pašiaušės koplyčia. Kaime anksčiau buvo Pašiaušės kolegija, Pašiaušės dvaras (dvaro rūmai išlikę, juose daug metų veikė mokykla) ir liepų alėjos likučiai. Stovi Lietuvos laisvės paminklas (pastatytas 1931 m., nugriautas 1961 m., atstatytas 1989 m.).[2]
Etimologija redaguoti
Kaimas įsikūręs prie Šiaušės upelio, todėl jo vardu ir pavadintas (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu gyvenvietė žinoma kaip Pašiaušis.
Istorija redaguoti
XVI a. minimas Pašiaušės dvaras, kuris priklausė bajorams Beinartams. Nelikus paveldėtojų dvarą XVIII a. perėmė jėzuitai ir įkūrė Pašiaušėje kolegiją-mokyklą. Kaimas nukentėjo per karus su Švedija, daug gyventojų mirė nuo maro. XIX a. pradžioje minima Pašiaušės bažnyčia (jėzuitų). XIX a. viduryje Pašiaušės kolegijos pastatai nugriauti, o iš plytų pastatyta Šiaulių berniukų gimnazija (dab. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Kolegija turėjo turtingą biblioteką ir teatrą, čia gyveno, dirbo ir kūrė žymūs žmonės: profesorius, pedagogas, vadovėlių autorius Žygimantas Liauksminas, dramaturgas Mykolas Beržanskis, mokyklinių dramų autorius Albertas Griškevičius ir kt.[3] Buvusios jėzuitų kolegijos vieta sutvarkyta, pastatytas atminimo akmuo.[4]
1975 m. kasant žvyrą buvo suardyti keli kapai, datuojami VIII–XII a. laikotarpiu. Vertingi radiniai (papuošalai ir ginklai) perduoti Šiaulių Aušros muziejui.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. 1-oji pusė | Kražių valsčius | Žemaitijos seniūnija |
| 1915–1930 m. | Pašiaušės valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1930–1950 m. | Bazilionų (Padubysio) valsčius | |
| 1950–1954 m. | Pašiaušės apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
| 1954– | Bazilionų apylinkė | |
| 1972?–1986 m. | Kiaunorių apylinkė | Kelmės rajonas |
| 1986–1995 m. | Tytuvėnų apylinkė | |
| 1995– | Tytuvėnų apylinkių seniūnija | Kelmės rajono savivaldybė |
Laisvės paminklas redaguoti
1931 m. Šaulių būrio vado Stasio Baniulio iniciatyva pagal architekto Broniaus Elzbergo projektą pastatytas paminklas kritusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės 1919 m. susirėmime ties Pašiauše su bermontininkais atminti. 1961 m. paminklas nugriautas, 1989 m. liepos 15 d. atstatytas. Keturių paminklo plokščių užrašai, sumontuoti iš vidinės pusės ir iš išorės nematomi: trijose plokštėse iškalti vardai tų, kurie statė, nugriovė ir vėl atstatė. Paradinėje pjedestalo pusėje esantis užrašu paminklo atstatytojai kviečia: „niekada nepakelkite rankos prieš tautos atmintį ir tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę“.[6]
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1986 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 304 | 230 154 (kaime) 76 (dvare) |
167 | 248 | 274 | 245 | ||
| 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | ||
| 233 | 215 | 191 | 131 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Jonas Vitkevičius (~1806–1839), lietuvių diplomatas, rytų kalbų žinovas
- Stanislovas Vitkevičius (1851–1915), dailininkas, architektas, rašytojas
Galerija redaguoti
-
Gatvė kaimo centre -
Kolegijos atminimo vieta -
Senosios kapinės -
Kapinių varpinė (su varpu) -
Senkapio ženklas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Laisvės paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Jėzuitų kolegijos vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Bendruomenė pastatė paminklą Pašiaušės kolegijaiArchyvuota kopija 2022-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Pašiaušė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pašiaušė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 784 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pašiaušė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 320
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pašiaušė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 481 psl.
- Poszawsze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 855 psl. (lenk.)