Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

(Nukreipta iš puslapio Pašaltuonio bažnyčia)

55°16′11″š. pl. 22°35′59″r. ilg. / 55.2698°š. pl. 22.5996°r. ilg. / 55.2698; 22.5996

Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Tauragės
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Pašaltuonys
Adresas Tauragės g. 12
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1890 m.
Stilius liaudies architektūra

Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pašaltuonio kaime, prie Labaukšto ir Šaltuonos santakos. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais – architektūros paminklas.[1]

Istorija redaguoti

1755 m. Labaukštus (Pašaltuonį) Andrius ir Felicija Jasenskiai dovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1756 m. dvarininkas Janavičius pastatydino bažnyčią. 1805 m. ji sudegė. Dėl 1806 m. nederliaus atstatinėti nepradėta. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti.

Vyskupas Motiejus Valančius, sužinojęs, kad bažnyčia neįrašyta į valstybės turtų inventorius, 1858 m. paskyrė kunigą. Bažnyčia suremontuota. 1840 m. buvusi vienuolyno žemė išdalinta valstiečiams. Vieną sklypą valstiečiai skyrė kunigui ir už jį iki 1858 m. mokėjo mokesčius. 1890 m. kunigo Vrublevskio ir parapijiečių rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Gaurės parapijos filija). Parapija garsėja Žolinės atlaidais.

Architektūra redaguoti

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Joje yra 3 altoriai. Šventoriuje stovi dviaukštė medinė varpinė, yra kapinės.

Bažnyčioje stovi nežinomo meistro sumontuoti istoriniai vargonai.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Nuo benediktinų vienuolyno iki Pašaltuonio parapijos (sud. Ona Žemaitytė-Narkevičienė). - Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2003. - 70 p.: iliustr. - ISBN 9986-418-28-3

Šaltiniai redaguoti

  1. „Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos redaguoti