Makarovo pistoletas

Makarovo pistoletas (PM)

Tipas	Savitaisis pistoletas
Variantai	PMM, IŽ-70, IŽ-71, Baikal
Konstruktorius	Nikolajus Makarovas^[1]
Šalis	TSRS
Sukurtas	1948 m.
Gamintas	IžMašas (SSRS, nuo 1951), VEB Ernst Thälmann (VDR), Arsenal (Bulgarija) Norinco (Kinija)
Šovinys, mm	9х18 mm PM
Šaudymo sparta, n/min.	iki 30
Svoris, kg	užtaisytas – 0,81 neužtaisytas – 0,73^[2]
Ilgis, mm	161^[3]
Vamzdžio ilgis, mm	93,5
Pradinis greitis, m/s	315
Taikymo tolis, m	50^[4]
Mechanizmas	Atitrenkiama spyna
Dėtuvė	8 Gali būti 10/12

Makarovo pistoletas – sovietinis pistoletas.

Sovietinės armijos ir Rusijos kariuomenės, vidaus kariuomenės^[5] ir milicijos ginklas. Naudotas Varšuvos sutarties valstybėse.

Istorija redaguoti

Kurtas sovietų karininkų pistoleto konkursui. Pagal sąlygas teko naudoti naują sovietinį 9×18 mm PM šovinį ir automatikos schemą su laisva spyna. Nors šovinys oficialiai vadinamas 9 mm, jo kulkos skersmuo yra 9,25 mm.

Konkursą laimėjo savo paprastumu (turėjo mažiausiai judančių detalių), pigumu, gamybos patogumu, taiklumu.

Dėl paprastumo/pigumo plačiai naudojamas postkomunistinėse šalyse. Keičiamas naujesniais ginklais.

Sandara redaguoti

Konstruotas su slankiojančiа laisvа spyna ir nejudamu vamzdžiu. Tuo panašus į Walther PP. Vamzdis rakinamas naudojant spynos masę ir grąžinimo spyruoklės spaudimą. Tokia sandara gali užtikrinti didesnį tikslumą nei variantai su judamu vamzdžiu, bet jos panaudojimą riboja spynos masė. Galingiausias šovinys, su kuriuo galima naudoti tokią schemą, yra 9×18 mm.^{[reikalingas šaltinis]}

Savybės redaguoti

Pistolete naudojamas laisvas skiltuvas, neturintis spyruoklės (laikančios jį galinėje padėtyje). Toks skiltuvas gali sukelti savaiminį šūvį krentant ir trenkiantis į kietą paviršių. Kūrėjo skaičiavimais, skiltuvo masė per maža, tokią tikimybę galima ignoruoti.

Esminis ginklo bruožas yra primityvumas, menkas detalių skaičius. Dauguma detalių daugiafunkcės, pvz. spynos stabdis kartu yra ir tūtelių atmušas (angl. extractor), kovinė spyruoklė kartu yra ir dėtuvės fiksatoriaus spyruoklė.

Kaip būdinga to XX a. pradžios pistoletams, dėtuvės fiksatoriaus slinktukas yra rankenos apačioje. Dėl to nepatogu išimti dėtuvę.

Šaudymas redaguoti

Įstatyti metalinę dėtuvę į rankenos apačią.
Pertraukti (atitraukti ir atleisti) spyną į save, tuo įstumiant šovinį į lizdą.
- Galima įjungti saugiklį (taip blokuojamas gaidukas).
  - Toks ginklas, nepaisant saugiklio, yra parengtas šaudyti.
  - Tokioje būsenoje Lietuvoje ginklus nešioti draudžiama.^[6]
- Saugiklio svirtelė nukreiptina žemyn į padėtį (vad. „ugnis“).
Siekiant iššauti, galima spausti nuleistuką.
- Pirmąsyk spaudžiant nuleistuką užvedamas gaidukas, tad pirmasis nuleistuko paspaudimas reikalauja stipresnio (apie 3,5 kg) paspaudimo.
  - Pirmą šūvį galima palengvinti gaiduką užvedus nykščiu.
- Kitus kartus šaudoma lengvai/trumpai patraukiant nuleistuką.
Iššauta tūtelė, pro skylę, metama dešinėn.
Pasibaigus šoviniams spyną galinėje sustabdo jos stabdis.
- Jis numetamas spustelėjus svirtelę kairiu nykščiu.
  - Arba (toks būdas veikia visuose pistoletuose) dešine ranka patraukus spynos gaubtą atgal (link savęs) ir jį atleidus.
- Abiem atvejais, numetus stabdį, jei ginkle yra dėtuvė su šoviniu, jis iš dėtuvės stumiamas į lizdą.
Ginklas paruoštas šūviui.

Variantai redaguoti

Sovietų sąjunga redaguoti

PM – pagrindinis modelis

Rusija redaguoti

PMM – atnaujintas PM, galingesniu šoviniu.
IŽ-70 – komercinis variantas, 8 šov. dėtuvė,
IŽ70-17A – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
IŽ70-17AS – .380 ACP kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
IŽ70-17AH – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
IŽ71-17 – .380 ACP kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
IŽ-71H – .380 ACP kalibras, 12 šov. dėtuvė, pastovus laikiklis, chromuota apdaila
IŽ70-18A – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
IŽ70-18AS – 9x18 mm kalibras, 8 šov. dėtuvė, reguliuojamas taikiklis, chromuota apdaila
IŽ70-18AH – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, reguliuojamas taikiklis
IŽ71-18 – 9x18 mm kalibras, talpesnė dėtuvė, pastovus taikiklis
IŽ-71 – tarnybinis, .380 ACP kalibras
Baikal 442 – sportinis, 9x18 mm kalibras, 8, 10 ar 12 šov. dėtuvės

Dujiniai redaguoti

Baikal MP-654K (Байкал МР-654К) – 4,5 mm pneumatinis (CO₂ balionėliai),
Baikal MP-654KS (Байкал MP654KS) – kaip Baikal MP-654K, bet chromuotas
Baikal MP-471 (Байкал MP-471) – trauminis pistoletas, naudojantis 10 mm šovinius su guminėmis kulkomis
Baikal IŽ-79-9T Makaryčius (Байкал ИЖ-79-9T Макарыч) – 9 mm, naudojantis šovinius su guminėmis kulkomis arba dujinius šovinius
IŽ-79-8 (ИЖ-79-8) – 8 mm dujinis
IŽ-79-9 (ИЖ-79-9) – 9 mm dujinis/trauminis

Kinija redaguoti

Type 59 – kovinis variantas
Norinco Sporting Pistol – eksportinis variantas

VDR ir Vokietija redaguoti

Pistole M – 9x18 mm kalibras, standartinis
Pistole Mk – .380 ACP kalibras, eksperimentinis
Simson-Suhl Makarov – gamintas po Vokietijos susijungimo

Naudojančios šalys redaguoti

Albanija
Bulgarija – gaminta vietinė versija
Kambodža
Kinija – į ginkluotę priimtas 1959 m. kaip Type 59. Gamintas vietinis variantas su nežymiais skirtumais (skirtingi taikiklio pavažos plotis, saugiklio svirtelės forma).
Kuba
Estija
Iranas
Latvija
Lietuva
Moldavija
Mongolija
Nikaragva
Rusija
TSRS
Vietnamas

Šaltiniai redaguoti

Vikiteka: Makarovo pistoletas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] ttps://histrf.ru/read/articles/pm-niezamienimyi-i-lieghiendarnyi

[2] ttps://structure.mil.ru/structure/forces/ground/weapons/arma/more.htm?id=10371312@morfMilitaryModel

[3] Gamintojo svetainė

[4] ttps://www.shooting-ua.com/arm-books/arm_book_11.11.htm

[5] ttps://www.vle.lt/straipsnis/vidaus-kariuomene/

[6] ttps://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.159542/asr

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]