Pūčkorių III piliakalnis

Pūčkorių III piliakalnis
[[Image:|250px]]

Pūčkorių III piliakalnis
Koordinatės
56°05′39″ š. pl. 21°54′22″ r. ilg. / 56.09417°š. pl. 21.90611°r. ilg. / 56.09417; 21.90611Koordinatės: 56°05′39″ š. pl. 21°54′22″ r. ilg. / 56.09417°š. pl. 21.90611°r. ilg. / 56.09417; 21.90611
Savivaldybė Plungės rajonas
Seniūnija Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Aukštis 10–14 m
Plotas 1,4 ha
Naudotas I tūkst.II tūkst. pr.
Žvalgytas 1966 m.
Registro Nr. u. k. 5497; AR811

Pūčkorių III piliakalnis, vadinamas Pile (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5497; senasis kultūros paminklo sąrašo numeris AR811) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiauriniame pakraštyje, Getaučių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija), 1 km į pietvakarius nuo Gegrėnų civilinių kapinių ir kelio Žemaičių KalvarijaGegrėnaiMedsėdžiai, kelio Gegrėnai–Getaučiai dešinė pusėje, Margupio kairiajame krante.

Pasiekiamas iš kelio Žemaičių KalvarijaGegrėnaiMedsėdžiai, pravažiavus Gegrėnų kaimą ir Margupio upelį, priešais Gegrėnų civilines kapines pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, pavažiavus palei Margupio kanalą Gegrėnų–Getaučių keliu 1 km – yra dešinėje, į šiaurės vakarus nuo kelio, ties pirmu žymesniu kelio posūkiu į dešinę.

PiliakalnisKeisti

Įrengtas atskiroje kalvoje, Margupio (Varduvos kairiojo intako) kairiajame krante, šalia pelkės. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 31 x 26 m dydžio, 2 m aukštesne pietvakarine dalimi. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio, viršuje, 1 m aukštyje pastatinti. Visuose šlaituose, 3–5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiauriniame šlaite išlikusi tik 2 m pločio terasa, nuolaidėjanti į išorę.[1]

Piliakalnis labai apardytas ariant, apaugęs lapuočiais medžiais.

Teritorijos plotas – 13792 m².

TyrimaiKeisti

Piliakalnis žinomas nuo seno, vadinamas Pile. Jis buvo ties Pūčkorių, Gegrėnų ir Getaučių kaimų riba. Tarpukariu pateko į ūkininkų Kazimiero Almino ir Jazdauskio žemės sklypus, buvo intensyviai ariamas.[2] Arimo metu buvo išverčiama stambių medžio anglių. Nuo XX a. antrosios pusės piliakalnis neardomas, apaugo retu mišku. Šiuo metu yra Getaučių kaimui priskirtoje žemėje.

1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).[3] Piliakalnio aikštelėje aptiktas arimo smarkiai apnaikintas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta smulkių molio tinko ir medžio anglies fragmentų

Piliakalnis datuojamas I tūkst.XIII a.

1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR811),[4] o nuo 1993 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.

Profesorius Vladas Žulkus daro prielaidą, kad šiame piliakalnyje ankstyvaisiais viduramžiais stovėjusi „šios teritorijos vyriausiojo pilis“.[5]

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Erslos piliakalnis 16 km
Mikytų piliakalnis 5 km
Pūčkorių II piliakalnis 1,6 km
Girdenių piliakalnis 19 km Vadagių piliakalnis 19 km
Renavo piliakalnis 16 km
 
Laivių piliakalnis 18 km
     
     
     
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 7 km
Užpelkių piliakalnis 4,5 km
Gintališkės piliakalnis 12 km
Stanelių piliakalnis 14 km Gegrėnų piliakalnis 2 km
Žernių piliakalnis 6 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 204–205 (Pūčkorių I piliakalnis)
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 136. – L. -853
  3. Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 68
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
  5. Vladas Žulkus. Gardai ir Plateliai XIII–XVI a. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2004. – T. 25. – P. 368

NuorodosKeisti