Pūčkorių III piliakalnis
| Pūčkorių III piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pūčkorių III piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | ||
| Aukštis | 10–14 m | ||
| Plotas | 1,4 ha | ||
| Naudotas | I tūkst. – II tūkst. pr. | ||
| Žvalgytas | 1966 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5497; AR811 | ||
Pūčkorių III piliakalnis, vadinamas Pile (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5497; senasis kultūros paminklo sąrašo numeris AR811) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiauriniame pakraštyje, Getaučių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija), 1 km į pietvakarius nuo Gegrėnų civilinių kapinių ir kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, kelio Gegrėnai–Getaučiai dešinė pusėje, Margupio kairiajame krante.
Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, pravažiavus Gegrėnų kaimą ir Margupio upelį, priešais Gegrėnų civilines kapines pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, pavažiavus palei Margupio kanalą Gegrėnų–Getaučių keliu 1 km – yra dešinėje, į šiaurės vakarus nuo kelio, ties pirmu žymesniu kelio posūkiu į dešinę.
Piliakalnis redaguoti
Įrengtas atskiroje kalvoje, Margupio (Varduvos kairiojo intako) kairiajame krante, šalia pelkės. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 31 x 26 m dydžio, 2 m aukštesne pietvakarine dalimi. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio, viršuje, 1 m aukštyje pastatinti. Visuose šlaituose, 3–5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiauriniame šlaite išlikusi tik 2 m pločio terasa, nuolaidėjanti į išorę.[1]
Piliakalnis labai apardytas ariant, apaugęs lapuočiais medžiais.
Teritorijos plotas – 13792 m².
Tyrimai redaguoti
Piliakalnis žinomas nuo seno, vadinamas Pile. Jis buvo ties Pūčkorių, Gegrėnų ir Getaučių kaimų riba. Tarpukariu pateko į ūkininkų Kazimiero Almino ir Jazdauskio žemės sklypus, buvo intensyviai ariamas.[2] Arimo metu buvo išverčiama stambių medžio anglių. Nuo XX a. antrosios pusės piliakalnis neardomas, apaugo retu mišku. Šiuo metu yra Getaučių kaimui priskirtoje žemėje.
1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).[3] Piliakalnio aikštelėje aptiktas arimo smarkiai apnaikintas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta smulkių molio tinko ir medžio anglies fragmentų
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.
1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR811),[4] o nuo 1993 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.
Profesorius Vladas Žulkus daro prielaidą, kad šiame piliakalnyje ankstyvaisiais viduramžiais stovėjusi „šios teritorijos vyriausiojo pilis“.[5]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Erslos piliakalnis 16 km Mikytų piliakalnis 5 km Pūčkorių II piliakalnis 1,6 km |
Girdenių piliakalnis 19 km | Vadagių piliakalnis 19 km Renavo piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Laivių piliakalnis 18 km |
|
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 7 km | |||||||||
| Užpelkių piliakalnis 4,5 km Gintališkės piliakalnis 12 km |
Stanelių piliakalnis 14 km | Gegrėnų piliakalnis 2 km Žernių piliakalnis 6 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 204–205 (Pūčkorių I piliakalnis)
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 136. – L. -853
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 68
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
- ↑ Vladas Žulkus. Gardai ir Plateliai XIII–XVI a. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2004. – T. 25. – P. 368
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, ei. Nr. 610