Ozo parkas

Koordinatės: 54°43′04″š. pl. 25°16′58″r. ilg. / 54.717873°š. pl. 25.282699°r. ilg. / 54.717873; 25.282699

Ozo parkas – parkas šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, šalia „Siemens“ arenos ir „Ozo“ prekybos ir pramogų centro. Juo patogu naudotis šalia esančių naujų daugiabučių bei Šnipiškių, Baltupių, Jeruzalės, Žirmūnų, Šeškinės, Fabijoniškių mikrorajonų gyventojams. Parką administruoja Všį „Vilniaus miesto parkai“.[1]

Ozo parkas

8,5 ha dydžio parkas atidarytas 2011 m. spalio mėn. pabaigoje. Šį parką ir poilsio zoną buvo įsipareigoję įkurti sporto arenos ir vandens parko statytojai. Naujajam parkui sutvarkyti 2,4 mln. Lt skyrė teritorijos plėtotojai – viešoji įstaiga „Ozo pramogos“.[2]

Parko teritorijoje išsaugota čia dar nuo ledynmečio šalia gamtos objekto – Šeškinės ozo – susiformavusi ežerėlių sistema, buvusi senvagės teritorija. Tyvuliuoja keturi tvenkiniai, kuriuose yra natūralios sąlygos (kai kur palikti meldynai) gyventi vandens paukščiams. Parkas pritaikytas pėstiesiems, tėvams su vaikų vežimėliais ir neįgaliesiems, o dviračiais važinėti parko takeliais draudžiama, kaip ir žvejoti tvenkiniuose. Parko natūraliuose plotuose galima žaisti futbolą, kitus lauko žaidimus, laidyti aitvarus. Kuriant naująjį parką bent jau artimiausiu metu atsisakyta įrengti futbolo aikštelę ir teniso kortus.

Parko biologinė įvairovėKeisti

Parke yra palikta nešienaujama ekologinė pieva, kurios gausiai žydinčiais augalais naudojasi įvairūs vabzdžiai (tarp jų ir bitės), gyvena smulkūs žinduoliai. Ši pieva svarbi ne tik lokaliai biologinei įvairovei, tačiau ir kaip edukologinė priemonė. Didelė augalų įvairovė šiame Ozo parko plote rodo besiformuojančią augalų bendriją bei neseniai vykusius intensyvius žemės kasimo darbus. Paprastasis ežeinis (Echium vulgare), bekvapis šunramunis (Tripleurospermum perforatum), baltažiedis ir geltonžiedis barkūnai (Melilotus albus, Melilotus officinalis) auga pakelių šlaituose ir kitokiame eroduotame dirvožemyje. Šie augalai pirmieji užima iškastus nederlingus paviršius. Subrandinę ir išbarstę sėklas bei pagerinę dirvožemį, jie užleidžia vietą labiau konkurencingoms rūšims. Laikui bėgant įsivyrauja daugiamečiai pievų augalai: dirvinė buožainė (Knautia arvensis), geltonžiedė liucerna (Medicago falcata), baltasis ir raudonasis dobilai (Trifolium repens, Trifolium pratense), siauralapis ir plaukuotasis gysločiai (Plantago lanceolata, Plantago media), mėlynžiedis vikis (Vicia cracca), pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis), įvairios varpinės žolės. Tokioje pievoje galima stebėti ne tik žydinčias gėles, bet ir įvairiausius vabzdžius: skruzdėles, drugius, laumžirgius.

ŠaltiniaiKeisti