Osvencimo kunigaikštystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Osvencimo kunigaikštystė (lenk. Księstwo Oświęcimskie; vok. Herzogtum Auschwitz) – viena iš keleto Silezijos kunigaikštysčių, 1315 m. atskilusi nuo Ciešino kunigaikštystės. Vakarų Europoje buvo vadinama hercogyste, kadangi kunigaikščiai buvo laikomi hercogais.
Księstwo Oświęcimskie Osvencimo kunigaikštystė | ||||
Lenkijos karalystės dalis 1454-1772 Habsburgų monarchijos dalis nuo 1772 | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Sostinė | Osvencimas | |||
Kalbos | lenkų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atskilo nuo Ciešino | 1315 m., 1315 | |||
- Atiduota Lenkijai | 1918 m. | |||
Kunigaikštystė susiformavo 1315 m., kai atsiskyrė nuo Ciešino kunigaikštystės. Pirmasis kunigaikštis buvo Vladislovas I (Władysław I Oświęcimski) iš Piastų dinastijos. Sostinė buvo Osvencimas.
XVI a. kunigaikštystė buvo prijungta prie Lenkijos karalystės. 1772 m. buvo aneksuota Habsburgų imperijos. Visiškai panaikinta 1918 m., kai tapo Lenkijos respublikos dalis.
1445 m. iš Osvencimo kunigaikštystės atsiskyrė Zatoro ir Tošeko kunigaikštystės. Pradžioje Osvencimo kunigaikštystė buvo Bohemijos karalystės įtakos sferoje, bet 1454 m. vėl prisijungė prie Lenkijos, kai paskutinis Osvencimo kunigaikštis Janas IV (Jan IV Oświęcimski) pasiskelbė esąs Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio vasalu. Trimis metais vėliau jis pardavė savo hercogystę Kazimierui.
1564 m. Seime karalius Žygimantas Augustas paskelbė Osvencimo ir Zatoro kunigaikštystes Lenkijos karūnos valdomis, priklausančioms Krokuvos vaivadijai, tačiau abi teritorijos išlaikė kunigaikštysčių statusą.
1772 m. Pirmojo ATR padalijimo metu Osvencimo kunigaikštystės teritorija tapo Austrijos imperijos dalimi. Austrijos imperatorių didžiajame titule ėmė naudoti ir titulą Aušvico hercogas.