Osuarijus (lot. ossuarium, iš ossa 'kaulai') – statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis.

Apaštalo Jokūbo osuarijus

Vienetinis Keisti

Osuarijus – senovinis miniatiūrinis karstas, skirtas mirusiojo kaulams palaidoti. Osuarijai daryti iš molio, alebastro, akmens; dažniausiai pastato, rečiau statulos formos. Osuarijai būdavo puošiami reljefais, tapyba; rasta osuarijų su užrašais. Laikyti nausuose. Osuarijus buvo vienas iš zoroastrizmo laidojimo papročių atributų. Osuarijų randama Irane, Izraelyje, Vidurio Azijoje (Chorezme rastas I tūkstantmečio pr. m. e. ostuarijus).[1]

Masinis Keisti

Osuarijus, kitaip dar kaulinyčia - patalpa(-os), dažniausiai bažnytinės paskirties (pavyzdžiui, koplyčios) pastato rūsys arba požeminiai statiniai (pavyzdžiui, katakombos), skirta dideliam žmonių kaulų kiekiui palaidoti.

Pavyzdžiai, nuorodos Keisti

Galerija Keisti

Šaltiniai Keisti

 
  1. OsuarijusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 380 psl.