Osterodės apskritis
- Apie apskritį dabartinėje Lenkijoje žr. Ostrudos apskritis.
Osterodės apskritis (vok. Landkreis Osterode in Ostpreußen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Osterodė.
Osterodės apskritis Landkreis Osterode in Ostpreußen | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | ||||
Administracinis centras | Osterodė | |||
1818-1905 | Karaliaučiaus apygarda | |||
1905-1945 | Alnaštyno apygarda | |||
Gyventojų | 71 856 (1910), 75 879 (1939) | |||
Plotas | 1 552,56 km² (1900) |
Geografija
redaguotiOsterodės apskritis apėmė pietvakarinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Morungo, Alnaštyno ir Neidenburgo apskritimis. Aukščiausia vieta – 312 m aukščio Dylevo kalnas, didžiausia upė – 145 km ilgio Pasargė. Apskrities teritorija 1848–1860 m. iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.
Istorija
redaguotiApskrities teritorijoje prie Tanenbergo 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis. Reorganizuojant Prūsijos kunigaikštystės valdymą 1752 m. įsteigta Morungo apskritis. 1818 m. iš jos dalies sudaryta Osterodės apskritis, Osterodėje įkurta Landrato įstaiga. Didžiausi miestai: Osterodė, Gilgenburgas, Hohenšteinas, Lybemiulis. 1900 m. apskrityje buvo 253 gyvenvietės.
1905 m. lapkričio 1 d. Osterodės apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Dluskai tapo Seebude, Januškava – Osterschau, Kalva – Kleintal.
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Ostrudos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmijos Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
69 487 | 71 856 | 74 666 | 76 604 | 77 104 | 75 879 | ||
|
1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.
Gyventojai pagal tikėjimą
Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
1890 | 69487 | 62295 | 6440 | 502 |
1900 | 71856 | 63565 | 7461 | |
1910 | 74666 | 65055 | 8847 | |
1925 | 76604 | 70004 | 6115 | 326 |
1933 | 77104 | 70235 | 6310 | 252 |
1939 | 75879 | 67934 | 6305 | 6 |
Landratai
redaguoti- 1812: von Slomsky
- 1818: Wilhelm Leopold Köhn von Jaski
- 1844: Kühnast
- 1848: Thamm
- 1848: Karl Mathäus Schede
- 1856: Otto Karl von Hüllessem-Meerscheidt
- 1862: Rudolf Maria Ignatz von Brandt
- 1886: von Stein-Grasnitz
- 1886: Gustav Adametz
- 1919: Willy Kramer
- 1926: John Menger
- 1933: Walter Kratz
- 1934: Max Gunia
- 1941: Carl Georg Wittich
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.