Atverti pagrindinį meniu
Matricinę struktūrą vaizduojanti organigrama

Organizacinė struktūra, organizacijos struktūra arba organizacinė valdymo struktūra – priemonių, kuriomis darbas organizacijoje suskirstomas į skirtingas užduotis, bei koordinuojamas jų vykdymas, visuma.[1] Ji nurodo valdymo elementus (valdymo organus, padalinius), ir pavaldumo ryšius tarp jų.[2]

Organizacinės struktūros gali būti vaizduojamos grafiškai organigramomis.[3]

Organizacinių struktūrų tipaiKeisti

Yra keli pagrindiniai klasikiniai organizacijos struktūrų tipai:[4]

Iš kitų tipų dažniausios projektinė struktūra bei matricinė struktūra.[4]

Organizacijos struktūrų konfigūracijos pagal MintsbergąKeisti

Organizacijos dalysKeisti

 
Henrio Mintsbergo pasiūlyta diagrama, vaizduojanti pagrindines organizacijos dalis

Henris Mintsbergas skiria penkias pagrindines organizacijos dalis:[5]

Kaip papildomas elementas pridedama organizacijos ideologija.[5]

Koordinavimo būdaiKeisti

Mintsbergas išskiria šešis pagrindinius darbų koordinavimo būdus:[5]

  • Paprastas susiderinimas (be formalių, standartizuotų mechanizmų)
  • Tiesioginis vadovavimas (kai vienas asmuo – organizacijos vadovas – duoda nurodymus visiems kitiems)
  • Darbo procesų standartizavimas (remiasi technostruktūros parengtais darbus reglamentuojančiais dokumentais)
  • Veiklos rezultatų standartizavimas (reglamentuojami tik darbo rezultatai)
  • Įgūdžių standartizavimas (remiasi specialistų parengimu už organizacijos ribų)
  • Normų standartizavimas (remiasi organizacijos vertybėmis, ideologija)

Organizacijų konfigūracijosKeisti

Mintsbergas išskiria septynias pagrindines organizacijos struktūros konfigūracijas:[5]

  1. Antreprenerinė organizacija (dominuoja strateginė viršūnė, tiesioginis vadovavimas)
  2. Mechaninė organizacija (dominuoja technostruktūra, darbo procesų standartizavimas)
  3. Profesionali organizacija (dominuoja funkcionavimo grandis, įgūdžių standartizavimas)
  4. Diversifikuota organizacija (dominuoja vidurinis lygis, rezultatų standartizavimas)
  5. Novatoriška organizacija (dominuoja tarnautojai, paprastas susiderinimas)
  6. Misionieriška organizacija (dominuoja ideologija, normų standartizavimas)
  7. Politinė organizacija (dominuojančios dalies ar koordinacinio mechanizmo nėra)

Antreprenerinė organizacija (angl. Simple structure, angl. Entrepreneurial organisation) turi nesudėtingą, neformalią struktūrą.[6] Jos lyderis koordinuoja veiklą naudodamas tiesioginį vadovavimą.[6] Technostruktūros nėra, tarnautojų maža.[7] Tokia struktūra paprastai sutinkama organizacijose, kurių aplinka paprasta (kad vienas žmogus galėtų turėti daug įtakos), bet kintanti (kad vieno žmogaus lankstumas teiktų didelį pranašumą prieš biurokratines struktūras).[6]

Mechaninė organizacija (angl. Machine bureaucracy, angl. Machine organisation) turi formalias darbą reglamentuojančias taisykles, išvystytą technostruktūrą ir vidurinį lygį, yra centralizuota, hierarchinė.[6] Tokia struktūra paprastai sutinkama, kai atliekamas darbas yra paprastas ir pasikartojantis.[6] Organizacijos taip pat gali pereiti prie tokios struktūros, kai jos stipriai kontroliuojamos iš išorės.[6] Be to, tokią struktūrą linkusios įgyti organizacijos, kurių darbas susijęs su kokia nors kontrole (pavyzdžiui, kalėjimai, policija), arba organizacijos, kurių darbui keliami ypatingi saugumo reikalavimai (pavyzdžiui, gaisrinės, avialinijos).[6]

Profesionali organizacija (angl. Professional bureaucracy, angl. Professional configuration) daugiausiai koordinuoja savo funkcionavimo grandies narių, profesionalų, darbą per jų apmokymą (pavyzdžiui, universitete).[6] Funkcionavimo dalis tokiose organizacijose didelė, vidurinis lygis menkas, nes profesionalai sudėtingą darbą atlieka turėdami didelę autonomiją.[6] Technostruktūra irgi maža.[7] Tarnautojų, padedančių profesionalams atlikti savo darbą, daug.[6] Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių komitetų.[6] Tokią struktūrą dažnai turi universitetai, ligoninės, teisės firmos.[6]

Diversifikuota organizacija (angl. Divisionalized form, angl. Diversified Configuration) susideda iš kelių didelę autonomiją turinčių dalių.[6] Tokią struktūrą linksta įgyti ilgai veikiančios, didelės organizacijos.[6]

Novatoriška organizacija (angl. Adhocracy, angl. Innovative Configuration) sutelkia skirtingų sričių specialistus į komandas atskiriems uždaviniams spręsti.[6] Tokios organizacijos paprastai sutinkamos, kai aplinka yra sudėtinga ir dinamiška.[6] Mintsbergas išskiria dvi tokios organizacijos rūšis: operacinę adhokratiją (angl. Operating adhocracy) ir administracinę adhokratiją (angl. administrative adhocracy).[6] Operacinė adhokratija sprendžia inovatyvius uždavinius klientams.[6] Tokios organizacijos pavyzdžiai gali būti reklamos agentūra arba įmonė, ruošianti gaminių prototipus.[6] Administracinėje adhokratijoje komandos sprendžia pačios organizacijos uždavinius.[6] Kaip tokios organizacijos pavyzdį, Mintsbergas pateikia NASA, kai ji vykdė Apolono programą.[6]

Misionieriška organizacija (angl. Missionary organisation) koordinuoja savo narių veiklą per organizacijos ideologiją.[6] Formalių taisyklių tokioje organizacijoje nedaug.[6] Tokios organizacijos decentralizuotos, skirtumai tarp įvairių lygių sumenkę.[6]

Politinė organizacija (angl. Political configuration) yra tokia, kurioje galia labiausiai pasireiškia per politinius žaidimus.[6]

IšnašosKeisti

  1. Stasys Stoškus, Daiva Beržinskienė „Vadyba“, Kaunas, „Technologija“, 2005, 122 psl.
  2. Stasys Stoškus, Daiva Beržinskienė „Vadyba“, Kaunas, „Technologija“, 2005, 131-133 psl.
  3. Stasys Stoškus, Daiva Beržinskienė „Vadyba“, Kaunas, „Technologija“, 2005, 133-144 psl.
  4. 4,0 4,1 Bronius Neverauskas, Jonas Rastenis „Vadybos pagrindai“, Kaunas, „Technologija“, 2001, 59-65 psl.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Robertas Jucevičius „Strateginis organizacijų vystymas“, „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“, 1998, ISBN 9986-418-07-0, 81-92 psl.
  6. 6,00 6,01 6,02 6,03 6,04 6,05 6,06 6,07 6,08 6,09 6,10 6,11 6,12 6,13 6,14 6,15 6,16 6,17 6,18 6,19 6,20 6,21 6,22 6,23 6,24 Victoria Lemieux „Applying Mintzberg's Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [1]
  7. 7,0 7,1 Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 [2]

Papildomam skaitymuiKeisti

  • Stephen J. Skripak ir kt. „Fundamentals of Business“, „University of Virginia Library“, 2016 [3]
  • Henry Mintzberg, „Power In and Around Organizations“, Prentice Hall, 1983 [4]
  • Center for Community Health and Development at the University of Kansas „Community Tool Box“, 1994-2017, „Chapter 9. Developing an Organizational Structure for the Initiative“ [5]
  • Jean-Pierre Unger, Jean Macq, Francois Bredo, Marleen Boelaert „Through Mintzberg’s glasses: a fresh look at the organization of ministries of health“ // „Bulletin of the World Health Organization“, Volume 78(8), 2000, 1005-1014 psl. [6]