Orakulas

Karalius Egėjas priešais orakulę pitiją (V a. pr. m. e.)

Orakulas (lot. oraculum < ōrāre 'kalbėti, prašyti') – asmuo arba institucija, teikianti dievų pranašystes. Taip pat orakulu vadinama ir pati pranašystė bei vieta, kurioje teikiami orakulai.

Orakulai visų pirma siejami su antikiniu Viduržemio jūros pasauliu. Antikinėje visuomenėje orakulas laikytas dievų pranašu, turėjusiu ypatingą autoritetą. Orakulas (paprastai moteris – pvz., delfų orakulė pitija, romėnų sibilės), naudodamas smilkalus ar kitas haliucinogenines priemones patekdavo į transinę būseną, panašią į Vidurinės Azijos šamanų, ir skelbdavo miglotas, daugiareikšmes ištarmes.[1] Tikėta, kad orakulai niekad neklysta, o jei pranašystė neišsipildo, kaltas netinkamas interpretavimas. Per orakulą kalbanti dievybė, tikėta, atkreipia žmonių dėmesį į jos nustatytos tvarkos, dorovės normų nuosmukį, kulto apleidimą. Žymiausi antikiniai orakulai: Amono šventykla Sivoje (čia esą lankęsis Aleksandras Makedonietis, norėdamas sužinoti savo ateitį), Delfų orakulas prie Apolono šventyklos, Dionės (veliau Dzeuso) orakulas Dodonėje, Epyras, Demetros – Eleusine, Asklepijo – Epidaure, Fauno ir Fortūnos – Prenestėje (netoli dabartinės Romos).[2]

Dalis orakulų ištarmių buvo užrašytos ir kai kurios išliko – Sibilės knygos (bei vėlesni, tiesiogiai nesusiję Sibilių orakulai), Chaldėjų orakulai, Delfų maksimos, įvairūs orakulai (ypač Delfų) minimi graikų ir romėnų literatūroje.

Šangų dinastijos orakulo ištarmė, įrėžta ant kaulo (~XIII a. pr. m. e.)

Orakulinės arba labai panašios praktikos minimos senovės Egipte (siejamos su deive Vadžet), Asirijoje (minimos pakvaišusios Mario moterys, kurių lūpomis šneka dievai).[3] Orakulų tradicija siejama su ikiindoeuropietiška Mino civilizacija (ypač „gyvačių deive“).[4] Orakulų praktika gerai žinoma Kinijoje (žymiausias pranašysčių rinkinys – „Permainų knyga“). Orakulai žinomi Vakarų Afrikos, Tibeto, havajiečių tradicijose.

Orakulams giminingos kitokios pranašavimo (mantinės) praktikos – oniromantija (pranašiškų sapnų interpretacija), auspicijos (paukščių skrydžių interpretacija), piromantija (ugnies interpretacija), nekromantija (vėlių pranašystės), astrologija (žvaigždžių padėties interpretacijos) ir kt.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Martin Litchfield West, The Orphic Poems, Oxford: Clarendon Press
  2. Orakulas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Walter Burkert. Greek Religion. Harvard University Press. 1985.p 116–118
  4. Evans-Pritchard, E. 1976. Witchcraft, oracle, and magic among the Azande. Oxford: Clarendon Press.