Orūro departamentas
Orūro departamentas (isp. Departamento de Oruro, keč. Uru-Uru suyu, aim. Ururu jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies vakaruose. Departamentas įsikūręs Altiplano plokščiakalnyje ir kalnuose, tačiau vyraujantis paviršius – lyguma. Tai vienas iš skurdžiausių Bolivijos departamentų. Departamento sostinė – Oruras.
| Orūro departamentas Departamento de Oruro | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Bolivija
| ||||||
| Administracinis centras | Oruras | ||||||
| Provincijų | 16 | ||||||
| Savivaldybių | 35 | ||||||
| Oficialios kalbos | ispanų, kečujų, aimarų | ||||||
| Gyventojų | 391 870 | ||||||
| Plotas | 53 588 km² | ||||||
| Tankumas | 7 žm./km² | ||||||
Pavadinimo kilmė
redaguotiOruro yra čiabuvių žodis, reiškiantis „juoda ir balta“, susijęs su petroglifais.[1]
Istorija
redaguotiOrūro departamentas buvo įkurtas 1826 m. rugsėjo 5 d. Antonio José de Sucre įsakymu.
Geografija
redaguotiŠiaurėje Orūro departamentas ribojasi su La Paso departamentu, pietuose su Potosi departamentu, šiaurės rytuose su Kočabambos ir Potosi departamentais, vakaruose su Čile.
Orūro departamentas išsidėstęs centrinėje Altiplano plokščiakalnio dalyse ir kalnuose. Departamento vakaruose – Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental), rytuose – Vienuolių kalnynas (isp. Cordillera de los Frailes).
Hidrografija
redaguotiDepartamento upės priklauso trims šalies baseinams: Amazonės, La Platos upių ir uždaram Altiplano baseinui. Pastarajam baseinui priklauso dauguma departamento upių. Svarbiausios upės: Desaguadero, jungianti Titikakos ir Poopo (isp. Poopó) ežerus, Lauka (isp. Lauca), Markes (isp. Marquez).
Departamento pietuose yra antras pagal dydį Bolivijoje druskų ežeras Koipasa (isp. Coipasa).
Klimatas
redaguotiOrūro departamentui būdingas šaltas, sausas klimatas ištisus metus. Vidutinė metinė temperatūra 9 °C (rytinėje departamento dalyje apie 12 °C, vakarinėje 6 °C). Žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas ne mažesnis nei 10 °C. Metinis kritulių kiekis atitinkamai vakarinėje ir rytinėje dalyse svyruoja nuo 200 mm iki 400 mm.
Provincijos
redaguoti
Departamentas padalintas į 16 provincijų, 35 savivaldybes ir 175 kantonus. Departamento provincijos:
Demografija
redaguotiOrūro departamento gyventojų skaičius sudaro 4,91 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (60,25 %) gyvena miestuose ir apie 39,75 % gyvena kaimuose[2].
Šiame departamente vidutinė gyvenimo trukmė – viena iš mažiausių Bolivijoje (61 metai).
Etninės grupės
redaguotiIš pradžių departamentas buvo apgyvendintas bendruomenėmis, kurios kalbėjo kečujų ir aimarų kalbomis. Taip pat galima išskirti palei Desaguadero upę gyvenančią etninę grupę, kalbančią Čipaja kalba (isp. Chipaya).
Gyventojų skaičiaus kaita
redaguoti| Metai | Gyventojų sk.[1] |
|---|---|
| 1900 | 86 081 |
| 1950 | 192 356 |
| 1976 | 310 409 |
| 1992 | 340 114 |
| 2001 | 391 870 |
Ekonomika
redaguotiPagrindinės departamento ekonominės veiklos yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai ir keletas daržovių rūšių. Verčiamasi ir gyvulininkyste. Daugiausia auginamos avys ir kupranugarinių šeimos atstovai: lamos ir alpakos. Esant palankioms sąlygoms auginami galvijai, arkliai, kiaulės.
Departamente yra daug skirtingų mineralų išteklių. Iš kasamų mineralų svarbiausi – alavas, volframas, stibis, varis, cinkas. Pagrindinės kasyklos: Huanuni, Colquiri ir Avicaya. Taip pat privačia iniciatyva kasamas auksas.
Be kalnų pramonės Orūro departamente gaminami batai, muilas, keramika, plytos.
Turizmas
redaguoti
Orūro departamentas neturi daug aukščiausios kokybės turistinių išteklių. Didžiausio turistų dėmesio sulaukia Oruro karnalavas – vienas didžiausių metinių kultūros renginių Bolivijoje. Tai per kelis šimtmečius susiformavusi šventė, kurioje susipina pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – šokiai (Diablada, Morenada, Caporales, Llamerada, Incas ir kiti). 2001 m. UNESCO įtraukė Oruro karnavalą į žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus.[4]
Kitos departamento įžymios vietos:
- Sostinė Oruro
Mieste yra Santuario del Socavón šventykla, archeologinis, minerologijos, etnografijos muziejai. - Paria
Pirmasis ispanų įkurtas miestas Bolivijoje. - Čipajas (isp. Chipayas)
188 km nuo Oruro miesto nutolusi vieta, kurioje išlikę seniausios iš tebegyvų Čipajų kultūros pėdsakų: agrarinė sistema, namų statybos būdas, visuomeninio gyvenimo organizavimo formos. - Įvairūs gamtos ištekliai: nacionalinis Sachama parkas, kuriame yra aukščiausia Bolivijos viršūnė Sachama (isp. Sajama), Poopo, Uru uru ežerai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Bolivijos departamentai
- ↑ Bolivija (2007) Archyvuota kopija 2007-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Oruro departamento statistika Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrai Archyvuota kopija 2007-12-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Orūro departamento miestai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Orūro departamento statistikos Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.