NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Opoka (išvertus iš lenkų kalbos uola, akmenuota dirva) – nuosėdinė silicitinė uoliena. Susideda daugiausia iš labai smulkių opalo grūdelių. Būna klastinio kvarco, feldšpato, glaukonito, molio dalelių, organizmų (radioliarijų, diatomėjų, pinčių) griaučių liekanų. Stuktūra smulkiagrūdė. Tekstūra vientisa, sluoksniuota. Spalva nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkos, beveik juoda. Poringa. Naudojama kaip adsorbentas ir aktyvus mineralinis priedas; iš opokos gaminamos statybinės medžiagos. Opokos kilmė neaiški (manoma kad biogeninė ar chemogeninė). Opoka slūgso kreidos ir paleogeno sistemų nuogulose. Lietuvoje kreidos sistemos opoka yra Šilutės rajone (Stoniškių-Žemaitkiemio telkinyje), paleogeno – pietų Lietuvoje daugiau kaip 100 m gylyje.

Opoka

Opoka gail būti naudojama kaip priedas cemento gamyboje, garso izoliacijai gaminti. Taip pat naudojama cheminiams teršalams absorbuoti.


Commons-logo.svg

Vikiteka