Opera (naršyklė)
 | |
.png) | |
| Kūrėjas | Opera Software |
|---|---|
| Pirmoji versija | 1995 m. balandis |
| Stabili versija | 99.0.4788.9 / 2023 m. gegužės 16 d.[1] |
| Peržiūros versija | Beta 99.0.4780.0 / 2023 m. balandžio 24 d.[2] |
| Parašyta | C++ |
| Operacinė sistema | Microsoft Windows, Linux, Mac OS X |
| Kalba | 42 |
| Tipas | Interneto naršyklė |
| Licencija | Freeware |
| Svetainė | www |
Opera – interneto naršyklė, leidžianti vartotojui atlikti įvairias su internetu susijusias užduotis. Naršyklę kuria Opera Software, įsikūrusi Osle, Norvegijoje. Opera veikia įvairiose operacinėse sistemose – Microsoft Windows, Mac OS X, Solaris, FreeBSD, GNU/Linux.
Opera veikia ir mobiliuose telefonuose, išmaniuosiuose telefonuose ir delniniuose kompiuteriuose (Personal Digital Assistant) bei interaktyviuose televizoriuose. Operoje yra integruotas tiesioginis BitTorrent palaikymas, todėl ji gali veikti kaip klientas, leidžiantis greitai siųstis failus P2P tinklu.
Pagal licenciją Operą naudoja ir kitos kompanijos savo produktuose kaip, pvz., Adobe Creative Suite.
Per paskutinius dvejus metus Opera populiarumas tarp personalinių ir nešiojamų kompiuterių svyruoja apie 2 procentus nuo visų naršyklių[3]. Tarp personalinių ir nešiojamų kompiuterių Ukrainoje ši naršyklė labiau paplitusi nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, kur ja naudojasi apie 25 – 30 proc. interneto vartotojų. Rusijoje šia naršykle naudojasi apie 16,6 % naudotojų[4], Lietuvoje, Latvijoje ir Čekijoje – 5–6 %[5]. Nepaisant to fakto, kad pasaulyje Opera naršyklė tarp personalinių ir nešiojamų kompiuterių nėra plačiai paplitusi, ji yra viena labiausiai paplitusių naršyklių tarp išmaniųjų telefonų.[6]
2019 m. buvo išleista kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta naršyklės versija „Opera GX“,[7][8] o 2022 m. pristatyta ir kriptovaliutų kasėjams orientuota „Opera Crypto“.[9][10]
2023 m. balandį pranešta, kad įprastą naršyklę pakeis „Opera One“, pasiūlysianti naujų funkcijų ir atnaujintą vartotojo sąsają.[11]
Savybės redaguoti
- Daugiadarbė daugialangė (MDI) veiksena.
- Mažo ekranėlio, vienos skilties, projektoriaus ir savos išvaizdos pateiktys.
- Savavališkai iššokančių langų ir nepageidaujamo turinio (agresyvių reklamų) blokavimas.
- Sąsajos prisitaikymas, slaptažodžių ir slapukų tvarkyklės.
- HTTP, FTP ir BitTorrent siuntinių tvarkyklės.
- NNTP atvirlaiškių, SMTP siuntimo, POP3 ir IMAP4 pašto atsiėmimo laiškininkas.
- RSS ir „Atom“ šaltinių skaityklė.
- Tiesioginiai IRC pokalbiai.
- Kontekstiniai užrašai.
- Skaitymas ir valdymas balsu.
- WAP – WML kortelių naršyklė.
- „Opera Link“ – žymų sinchronizavimas.
- „Widgets“ – papildomos AJAX programėlės
- „Opera Unite“[12] – interneto serveris.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Changelog for 99“ – Opera.
- ↑ „Opera 99 beta“ – Opera.
- ↑ „W3Schools: Browser Statistics“. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-23. Nuoroda tikrinta 2008-02-07.
- ↑ Посещение службы Портал {{Webarchive|url=https://archive.today/20120716/http://stat.yandex.ru/stats.xml?ReportID=2857&ProjectID<ref |date=2012-07-16 }}
- ↑ RankingCEE.com: The comparison of data concerning web browsers used by visitors (cookies) from Lithuania, Poland, the CR and Latvia (22.5.2007 – 28.5.2007) Archyvuota kopija 2008-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Mobile Browser Market Share Worldwide“ – Statcounter GlobalStats.
- ↑ „Opera GX | Gaming Browser | Opera“ – Opera.
- ↑ „Opera made a 'gaming browser' that lets you control CPU usage“ – The Verge.
- ↑ „Opera has launched the iOS version of their Crypto Browser“ – TechCrunch.
- ↑ „Opera Crypto Browser Project Web3 2021“ – Opera.
- ↑ „Opera One announced with new UI and tab management features“ – GSMArena.
- ↑ „Opera Unite — pilietinis perversmas internete“. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-19. Nuoroda tikrinta 2009-12-24.
Nuorodos redaguoti
- Oficiali programos svetainė
- Internet Explorer'į teks keisti Opera – Vlado Palubinsko analitinė „Operos“ savybių ir skirtumų nuo kitų naršyklių apžvalga „Lietuva internete“ naujienų metraštyje ir žurnale „Kompiuterija“.