Atverti pagrindinį meniu

Barsukas

(Nukreipta iš puslapio Opšrus)
Meles meles
Ūdra (Meles meles)
Barsukas (Meles meles)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Gentis: Barsukai
(Wikispecies-logo.svg Meles)
Rūšis: Barsukas
(Wikispecies-logo.svg Meles meles)
Barsuko paplitimo arealas
Barsuko (Meles meles) ir
kaukazinio barsuko (Meles canescens)
žalia spalva azijinėje žemyno dalyje
- paplitimo arealas
Binomas
Meles meles
Linnaeus, 1758

Barsukas arba opšrus (Meles meles) – stambiausias kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis, nors į kiaunę mažai panašus.

PaplitimasKeisti

Paplitęs beveik visoje Europoje, išskyrus pačią jos šiaurę. Rytinė jų arealo paplitimo riba Volgos upė ir nuo jos link Baltosios jūros.

Barsukai LietuvojeKeisti

Paplitę visoje Lietuvoje, bet negausiai. 1997 metais užregistruota apie 2500 individų. Priešų barsukai turi nedaug – tai vilkai ir lūšys. Lietuvoje medžiojamas (leidžiama medžioti tik spalio-lapkričio mėn.). Kailis nėra ypač vertinamas.

IšvaizdaKeisti

 
Barsuko jauniklis
 
Barsuko letena

Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Dryžiai eidami nuo snukio link kūno susilieja į pilką (širmą) atspalvį. Kūno dydis ir masė svyruoja priklausomai nuo gyvenamos teritorijos (masė – 8-20 kg; kūno ilgis – 56-90 cm). Pietinėje arealo dalyje (Ispanija, Portugalija, Italija) barsukai yra mažesni ir lengvesni, o Anglijoje ir Airijoje fiksuojama didžiausia masė ir dydis. Kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais, rausti pritaikytais nagais.

Gyvenamoji aplinka ir žiemos miegasKeisti

Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Mėgsta ramybę. Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išeina iš urvo. Guolis – iš sausų lapų ir žolių. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas. Pavasarį per žiemą susitrynusią guolio paklotę išstumia iš urvo ir užverčia žemėmis.

BendruomeniškumasKeisti

Barsukai gyvena grupėmis sudarydami monogamines šeimas. Anglijoje tokios šeimos vadinamos klanais (clan). Vidutiniškai šeimoje būna šeši suaugę individai bei tų metų jaunikliai. Gyvūnų skaičius šeimoje priklauso nuo maisto kiekio aplinkinėse teritorijose. Šiltesnio klimato teritorijose barsukai neretai gyvena po vieną ar poromis. Šeimos galva – patinas veja šalin svetimus barsukus, kai tie per daug prisiartina prie urvo.

Šeimos nariai vieni kitus skiria pagal kvapą, kurį skleidžia prakaito liaukos. Patelės subresta antrais gyvenimo metais, patinai - trečiais. Barsukai gyvena 10-12 metų, nelaisvėje iki 16 metų

Urvų kolonijosKeisti

Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, lietuviškai vadinamas urvų kolonijomis arba urvynais. Pasitaiko šimtamečių urvynų, kurie po žeme sudaro sudėtingą labirintų sistemą su daug išėjimų į žemės paviršių – landų. Tokioje urvų kolonijoje kartu su barsukų šeima neretai gyvena ir lapės ar usūriniai šunys. Didelės urvų kolonijos ypač reikalingos šaltesnio klimato zonose, kadangi atėjus žiemai barsukai geriau apsisaugo nuo šalčio susiburdami kartu giliai po žeme, kur nepasiekia šalnos. Urvuose ir prie jų labai švaru, nėra nei maisto atliekų, nei išmatų. Urvuose barsukai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Barsukai atsargūs – prieš išlįsdami iš urvo iškiša galvą, gerai pasiklauso, apsiuosto ar nėra ko įtartino ir tik tuomet išlenda.

MitybaKeisti

Mityba labai įvairi. Nors barsukas priklauso plėšriesiems žinduoliams, tačiau nemažą dalį maisto raciono sudaro augalinis maistas – uogos, vaisiai, sėklos, šaknys. Lietuvoje pagrindinis barsukų maistas yra peliniai graužikai, varliagyviai, paukščių jaunikliai, moliuskai, sliekai, kartais net dvėseliena. Taip pat minta vabzdžiais ir jų lervomis, kurmiais. Ėda daug, todėl iki žiemos labai nutunka.

Maisto ieškantis barsukas nukeliauja labai daug, bet visuomet tais pačiais takeliais. Maisto gausioje teritorijoje barsukas vaikšto 2 km spinduliu. Sliekų ieškodamas išeina pasivaikščioti net 10 valandų. Medžioja dažniausiai sutemus. Mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa.

DauginimasisKeisti

Poravimosi laikotarpis – nuo vasario iki spalio. Dažniausiai poruojasi rugsėjį. Kartais pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo, pieną žinda iki 4 mėnesių.

EtimologijaKeisti

Kiauninių šeimos žvėrelį opšrų arba opšrą, opšrį, barsuką (Meles), latvių kalboje atitinka žodis âpsis, prūsų kalboje – ābzdus bei wūbzdus.[1] Lietuviškas žodis opšrus, latviškas atitikmuo âpsis, prūsiškas ābzdus, wūbzdus – kitose indoeuropiečių kalbose atitikmenų neturi. Žodis opšrus mėginamas sieti su ápaḥ ‘darbas, veikimas’, lotyniškai – opus reiškia darbas.[2]

Istoriniais laikais į lietuvių kalbą per lenkų ar rytų slavų kalbas atėjo tiurkų kalbų skolinys – barsukas (барсу́к). Turkiškai, kazachiškai, karačiajų-balkarų kalba opšraus atitikmuo yra borsuk, totoriškai – Бурсык (bursyk, barsyk), čagatajiškai – bursuk, azerbaidžaniečių kalba – porsuq. Tiurkų kalbose šis žodis reiškia pilkas (pagal pilką kailio spalvą).[3][4]

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti