Opšrūtai
{{#if:280
Opšrūtai šalia kelio į Vilkaviškį
Opšrūtai
Opšrūtai
54°41′17″š. pl. 23°08′42″r. ilg. / 54.688°š. pl. 23.145°r. ilg. / 54.688; 23.145 (Opšrūtai)Koordinatės: 54°41′17″š. pl. 23°08′42″r. ilg. / 54.688°š. pl. 23.145°r. ilg. / 54.688; 23.145 (Opšrūtai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Pilviškių seniūnija
Gyventojų (2021) 236
Vikiteka Opšrūtai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Opšrū́tai
Kilmininkas: Opšrū́tų
Naudininkas: Opšrū́tams
Galininkas: Opšrū́tus
Įnagininkas: Opšrū́tais
Vietininkas: Opšrū́tuose

Opšrūtai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, 5 km į pietvakarius nuo Pilviškių, kelių  136  VinčaiPilviškiaiVilkaviškis  ir  5109  OpšrūtaiPaežeriaiŠunskai  sankirtoje. Per kaimą teka Alksnė (Šešupės kair. intakas). Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka (nuo 1966 m.), parduotuvė. Kaime yra vokiečių senosios ir senosios kaimo kapinės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą).

Archeologiniai radiniai – vienašalis žeberklas su įdėtais titnaginiais ašmenėliais ir titnaginis peilis (saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje).

Istorija redaguoti

 
Paminklas Žalgirio rinktinės partizanams
 
Senosios vokiečių kapinės

Opšrūtų kaime buvo pradinė mokykla (nuo 1910 m.), „Spindulio" draugija (įkurta 1920 m.). Iki 1950 m. kaimas buvo Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiuje. Pagal Lietuvos visuotinį gyventojų 1923 metų surašymą Opšrūtų kaime buvo 91 ūkis ir 582 gyventojai.

1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių kilmės asmenų perkėlimo iš Lietuvos į Vokietiją bei lietuvių, rusų ir baltarusių persikėlimo iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų į Lietuvą.[2][3] Vokiečių tautybės ūkininkai išvyko į Vokietiją, o vietoj jų į kaimą atsikėlė rusų šeimos iš vokiečių okupuotos Lenkijos Suvalkų apskrities.[4] Prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, atėjūnai išvyko, bet 1944 m. vėl sugrįžo ir kūrėsi tuščiuose ištremtų lietuvių ir repatriavusių vokiečių ūkiuose. Iš naujakurių sudaryta vietinė valdžia; jie susibūrė į kooperatyvą, tapo NKVD agentais ir terorizavo apylinkės lietuvius. Pagal jų skundus žmonės buvo suimami, tardomi, kankinami, tremiami.[5] Lietuviams pasiskundus partizanams, šie atėjūnus keletą kartų perspėjo. Atsakydami kolonistai suformavo NKVD ginklais aprūpintą savigynos grupę ir dar labiau ėmė terorizuoti vietinius gyventojus. 1947 m. iš lapkričio 15 į 16-ąją partizanai Tauro apygardos vadovybės įsakymu (vadovavo Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas) atakavo rusų kolonistus. Nužudytas 31 rusas, sužeisti 13, likusieji, lydimi sovietinių kariškių, pasitraukė į Vilkaviškį, o 1948 m. pavasarį išvyko iš Lietuvos. Po Opšrūtų kautynių Lietuvos kaime pristabdyta sovietinė kolonizacija.[6][7]

Sovietmečiu Opšrūtai buvo „Černiachovskio“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė, buvo karvių ferma.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12] 1986 m.[13]
525 582 394 317 389 331
1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - -
298 329 282 236 - -


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Seimo Laisvės kovų komisijos pranešimas: „Gyventojų mainų tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį pasekmės aptartos Laisvės kovų komisijoje".
  3. Regina Laukaitytė. „Sentikių Bažnyčia Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941−1944)“. {{cite web}}: Tekstas „https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367161305890/J.04~2008~1367161305890.pdf“ ignoruotas (pagalba); Trūksta arba tuščias parametras |url= (pagalba); line feed character in |title= at position 29 (pagalba)
  4. Mindaugas Pocius. Kita mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944–1953 metais. Vilnius, LII leidykla, 2009. 297 psl.
  5. Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams, Suvalkietis, 2017-11-07. Nuoroda tikrinta 2023-11-20.
  6. Aldona Vilutienė, Opšrūtų kautynės, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-11-14. Nuoroda tikrinta 2023-11-20.
  7. Bronius Kviklys, Pilviškių apylinkės (epaveldas.lt), Mūsų Lietuva, T.3, p.432. Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos leidykla, 1966.
  8. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. OpšrūtaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 717 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Opšrūtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 245
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.