Ona Jablonskytė-Landsbergienė
| Ona Jablonskytė-Landsbergienė | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. liepos 14 d. Dubultai, Latvija |
| Mirė | 1957 m. kovo 22 d. (62 metai) Kaunas |
| Tėvas | Jonas Jablonskis |
| Motina | Konstancija Sketerytė-Jablonskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
| Vaikai | Alena Landsbergytė-Karazijienė Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis Vytautas Landsbergis |
| Veikla | gydytoja oftalmologė. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1915 m. Georgijaus medalis | |
Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894 m. liepos 4 d. Dubultuose, Latvija – 1957 m. kovo 22 d. Kaune) – gydytoja oftalmologė, Pasaulio Tautų Teisuolė.
Biografija redaguoti
Ona Jablonskytė gimė Dubultuose, Latvijoje[1], kalbininko Jono Jablonskio ir Konstancijos Sketerytės šeimoje.
Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Rusijos karo lauko ligoninėje. 1915 m. buvo apdovanota Georgijaus medaliu už narsumą[2]. 1920 m. baigusi Petrogrado moterų medicinos institutą, dirbo fabriko gydytoja, kovojo su choleros epidemija.
Grįžusi į Lietuvą, nuo 1921 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune, vadovavo akių ligų skyriui. 1923-1930 m. dar ir Lietuvos universiteto akių ligų klinikos asistentė. Nuo 1929 m. Ligonių kasos gydytoja, nuo 1934 m. – akių ligų ambulatorijos vedėja. 1940-1957 m. dirbo Kauno I poliklinikoje.
Daug nuveikė gydydama sergančiuosius trachoma, darė retas akių operacijas.
Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo nuo mirties žydus, slėpė persekiojamus žmones.[3][4] Išgelbėjo mažeikietę vaikų gydytoją Frumą Gurvičienę, jos dukras Belą ir Etą Gurvičiūtes bei kitus žydų tautybės asmenis. 1992 m. rugsėjo 22 d. po mirties Lietuvos Respublikos apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi[5], o Izraelio Yad Vashem muziejus 1995 m. jai suteikė Pasaulio Tautų Teisuolės vardą.[6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Medicinos enciklopedija, II tomas (M-Ž). Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 493 p.
- ↑ „Mamutė. Ona Jablonskytė-Landsbergienė“ (PDF).
- ↑ Išgelbėję pasaulį : žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941-1944). Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 105 p.
- ↑ Atamukas S. Lietuvos žydų kelias. Vilnius : Alma Littera, 2007. 283 p.
- ↑ http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html Archyvuota kopija 2011-08-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www1.yadvashem.org/yv/en/righteous/pdf/virtial_wall/lithuania.pdf?CSRT=1421761608846623658[neveikianti nuoroda].