Ona Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė
Ona Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė | |
---|---|
Gimimo vardas | Ona Žaneta Urbanavičiūtė |
Gimė | 1935 m. rugsėjo 28 d. Vidiškiai, Ukmergės rajonas |
Tautybė | lietuvė |
Veikla | vertėja, docentė |
Sritis | dialektologija, lyginamoji gramatika |
Organizacijos | Lietuvos edukologijos universitetas |
Alma mater | Lietuvos pedagoginis institutas |
Ona Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė (g. 1935 m. rugsėjo 28 d. Vidiškiuose) – Lietuvos vertėja, filologė, dialektologė; docentė (nuo 1974 m.), humanitarinių mokslų daktarė.
1962 m. baigė tuometinio Lietuvos pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1962–1964 m. mokytojavo Šilavoto, Siponių (Prienų r.) mokyklose. Nuo 1964 m. tapo šio universiteto dėstytoja, nuo 1974 m. – docente, nuo 1970 m. filologijos mokslų kandidate. 1967–1970 m. Vilniaus universiteto aspirantė. Skaitė dialektologijos, istorinės gramatikos, latvių kalbos, lyginamosios kalbotyros kursus.[1]
Vertimai
redaguotiUžsiėmė šiuolaikinės hindi prozos vertimais:[2]
- „Griūvančios sienos“ (1976 m.; Upendranathas Aškas, Girtī Dīvārẽ (गिरती दीवारें), 1947 m.)
- „Juodas vanduo“ (1978 m.; Šanis)
- „Amita“ (1981 m.; Jašpalis, Amitā (अमिता), 1956 m.)
- „Paukštis be gūžtos“ (1984 m.; Ilačandra Džošis, Nirvāsit (निर्वासित), 1944 m.)
- „Tamsūs uždari kambariai“ (1986 m.; Mohanas Rakešas, Andhere Band Kamre (अंधेरे बंद कमरे), 1961 m.)
Iš latvių k.
- „Mitologijos enciklopedija“
Mokslo darbai
redaguoti- „Lietuvių tarmės“, d. 2-3 (1992–1993 m., su V. Grinaveckiu)
- „Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai“ (1994 m., su V. Grinaveckiu)
- „Aukštaičių tarmių tekstai“, d. 1 (1999 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-22-kalbininke-is-dievo-malones/123332
- ↑ Ona Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 384