Ollanta Humala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ollanta Humala | |
|---|---|
.jpeg)
| |
| Visas vardas | Ollanta Moisés Humala Tasso |
| Gimė | 1962 m. birželio 26 d. Lima |
| Tėvas | Isaac Humala |
| Sutuoktinis (-ė) | Nadine Heredia |
| Peru prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2011 m. liepos 28 d. – 2016 m. |
| Ankstesnis | Alan García |
| Vėlesnis | Pedro Pablo Kuczynski |
| Veikla | Peru politikas, karininkas, prezidentas |
| Partija | Peru nacionalistinė partija |
| Išsilavinimas | karininkas |
| Alma mater | Čoriljoso karo mokykla |
 Vikiteka |
Ollanta Humala |
Oljanta Moisesas Umala Tasas (Ollanta Moisés Humala Tasso; g. 1962 m. birželio 26 d.) – Peru karininkas, politikas, 2011–2016 m. – šalies prezidentas.
Gimė indėniškoje šeimoje, jo tėvas Isakas Umala buvo indėnų teisių aktyvistas ir komunizmo ideologas. Oljanta jaunystėje lankė La Union mokyklą Limoje, 1982 m. įstojo į Čoriljoso karo mokyklą. Tarnaudamas armijoje dalyvavo kare prieš nuo komunistų atsiskyrusį ir partizaninį karą paskelbusį Švytinčio Kelio judėjimą, 1995 m. tarnavo Ekvadoro pasienyje kur kariavo Senepos kare.
2000 m. Oljanta Umala Tokepaloje pradėjo sukilimą prieš tuometinio prezidento Alberto Fudžimorio režimą. Tiesa, sukilimas daug žmonių nepritraukė ir greitai buvo numalšintas. Umala kurį laiką slapstėsi, o po Fudžimorio nuvertimo Peru kongresas jam suteikė malonę. 2002 m. įgijo politikos mokslų specialybę Peru katalikiškajame universitete. Oljanta Umala buvo paskirtas karo atašė Paryžiuje, vėliau Seule, bet 2004 m. atšauktas, kaip manoma, dėl jo brolio Antauro Umalos surengto sukilimo Andauailase.
2005 m. Oljanta Umala sukūrė kairiojo flango Peru nacionalistinę partiją (Partido Nacionalista Peruano) ir dalyvavo 2006 m. prezidento rinkimuose. Ši jo rinkiminė kampanija buvo itin kontroversiška: Umalą parėmė partija „Sąjunga už Peru“, bet jos įkūrėjas, buvęs JTO generalinis sekretorius Chavjeras Peresas de Kueljaras tam nepritarė; Oljantos tėvas Isakas kampanijos metu pareiškė simpatijas įkalintiems Švytinčio Kelio ir Tupak Amaru lyderiams, o motina ragino šaudyti homoseksualistus. Be to, Oljantos brolis Ulisas Umala iškėlė savo kandidatūrą. Oljanta Umala pateko į antrą turą, bet ten surinkęs 45,5 % balsų nusileido Alanui Garsijai.
2011 m. rinkimų kampanijoje Oljantai pavyko užsitikrinti įvairių kairiųjų partijų, žymių kultūros veikėjų (tarp jų Nobelio premijos laureato Marijo Vargaso Ljosos) paramą. Antrajame ture Umala surinko 51,5 % balsų ir aplenkė savo varžovę, Alberto Fudžimorio dukterį Keiko.