Atverti pagrindinį meniu

Oliveris Paderbornietis (dar minimas kaip Tomas Oliveris, Oliveris Kelnietis g. apie 1170 m. Vesfalijoje1227 m. rugsėjo 11 d. Otrante) – vokiečių kronikininkas, Paderborno vyskupas (1223-1225 m.).

Manoma, kad gimė Vesfalijoje. Nuo 1196 m. buvo Paderborno kapitulos kanauninku. Išmanė teologiją, matematiką, mechaniką, buvo poliglotas. 1213 m. Flandrijoje vykdė verbavimą į kryžiaus žygius. Pats dalyvavo penktajame kryžiaus žygyje. 1219 m. Damijetos apgulties metu sukonstravo mašiną, su kuria sėkmingai palaužė miestą[1]. Vėliau žygiui žlugus Oliveris Paderbornietis grįžo į Vokietiją, kur buvo įšventintas Paderborno vyskupu. Tačiau tai papiktino kai kuriuos jo priešininkus, todėl Oliveris Paderbornietis paliko sostą ir išvyko pas popiežių Honorijų III bei dirbo jo administracijoje. Mirė greičiausiai Otrante[2].

Apie 1220 m. Oliveris Paderbornietis parašė veikalą „Šventosios žemės karalių istorija“ (lot. Historia regum terrae sanctae), kuriame aprašė kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus, tačiau užsiminė ir apie žygius į Pabaltijį bei trumpai paminėjo pagoniškus baltų ir finougrų papročius[3].

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://www.deremilitari.org/resources/articles/francis.htm
  2. http://www.fiu.edu/~mirandas/bios1225.htm#Paderborn
  3. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 223 psl.