Olita Dautartaitė
Olita Dautartaitė | |
---|---|
O. Dautartaitė, 2019 m. | |
Gimė | 1943 m. balandžio 15 d. Kaunas |
Veikla | Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė |
Alma mater | Šiaulių universitetas |
Vikiteka | Olita Dautartaitė |
Olita Veronika Dautartaitė (g. 1943 m. balandžio 15 d. Kaunas) – Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė.
Biografija
redaguoti1964 m. baigė Vilniaus kultūros – švietimo technikumą Dramos fakultetą. 2005 m. baigė Šiaulių universitetą, edukologijos bakalaurė.
1964–1976 m. Kauno lėlių teatro, 1976–2008 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Nuo 1992 m. Šiaulių universiteto dėstytoja.
1988 m. viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių Šiauliuose, Šiaulių sąjūdžio tarybos narė, Sąjūdžio seimo narė, daugelio renginių organizatorė ir vedėja. 1995-1997 m. ir 1997–2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė.
Kūryba
redaguotiSukūrė per 70 vaidmenų teatre ir 7 vaidmenis kine. Vaidino režisierių A. Puipos, A. Šiušos, G. Lukšos filmuose.
1971–1976 m. pastatė spektaklių pačios įkurtuose vaikų lėlių teatruose Kaune ir 1977–1984 m. Šiauliuose. 2001 m. Los Andželo lietuvių teatre „Dramos sambūris“ pastatė spektaklį „Raudokit svajonių debesys“ (pagal M. K. Čiurlionį).[1] 2004 m. ten pat pastatyta Juditos Vaičiūnaitės drama „Emilija Pliaterytė - lietuvaitė karžygė“.
Koncertuoja su valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis“, Šiaulių universiteto chorais. Skaito poetų Jono Strielkūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio, Dalios Saukaitytės poeziją.
Žymiausi vaidmenys
redaguoti- Kvailiukas Karlas – Georgas Biuchneris, Voicekas, 1980 m.;
- Elena Žymantaitė – Vidmantė Jasukaitytė, Žemaitė, 1986 m.;
- Solanž – Žanas Ženė. Kambarinės, 1987 m.;
- Goldė – Tevjė pienininkas, pagal Šolomą Aleichemą, 1994;
- Mirtis – Sigitas Parulskis, Iš gyvenimo vėlių, 1995 m.;
- Viktorija – Intymi išpažintis, monospektaklis pagal Ingmarą Bergmaną, 2003 m.;
- Mamytė – Saulius Šaltenis. Kaip užmušt Jasoną?, 2006 m.;
- Bona – Liucija Armonaitė. Bona Sforca. Atsisveikinimas, 2009 m., rež. Gytis Padegimas.
Vaidmenys kine
redaguoti- 1983 m. – Moteris ir keturi jos vyrai. Rež. Algimantas Puipa;
- 1987 m. – Amilios teta. Amžinoji šviesa. Rež. A. Puipa;
- 1989 m. – Žuvies diena. Rež. A. Puipa;
- 1989 m. – Ir jis pasakė jums sudie. Rež. Andrius Šiuša;
- 1997 m. – Mėnulio Lietuva. Rež. Gytis Lukšas;
- 2009 m. – Moterų alėja, TV serialas.
Įvertinimas
redaguoti- 1971 m. Tarptautinio Pabaltijo ir Baltarusijos lėlių teatrų festivalio premija už Zuikio vaidmenį;
- 1972 m. Bulgarų pjesių festivalio Lenkijoje sidabro medalis;
- 1977 m. Lietuvos kultūros ministerijos premija už Nykštuko vaidmenį;
- 1990 m. Lietuviškos dramaturgijos festivalio premija už Dukters vaidmenį;
- 1991 m. festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė-skaitovė;
- 1993 m. Potencijos Pinkauskaitės premija už vaidmenis Šiaulių dramos teatre;
- 2005 m. Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“;
- 2006 m. Karalienės Mortos premijos medalis už šviečiamąją veiklą;
- 2007 m. Tarptautinio Baltijos šalių teatrų festivalio diplomas už antraplanį vaidmenį.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pranas Piaulokas. Olita Dautartaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 537 psl.