Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Oleino rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė C₁₈H₃₄O₂
Molinė masė
SMILES CCCCCCCCC=CCCCCCCCC(=O)O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Oleino rūgštis – nesočioji riebalų rūgštis, turinti vieną dvigubąjį ryšį. Cheminė formulė СН3(СН2)7СН=СН(СН2)7СООН. Oleino rūgštis įeina į glicerofosfolipidų (alkoholis–glicerolis), augalų ir gyvūnų triacilglicerolių sudėtį. Ši rūgštis – labiausiai paplitusi mononesočioji riebalų rūgštis gamtoje. Oleino rūgšties yra augaliniuose aliejuose (alyvuogių aliejuje – iki 81 proc., saulėgrąžų – iki 40 proc., arachiso aliejuje – iki 66 proc.) ir gyvūnų riebaluose (jautienos – apie 42 proc., kiaulienos – 37–44 proc., menkės – apie 30 proc.).

Gamtoje oleino rūgštis susidaro dehidrinant stearino rūgštį (aerobinis kelias gyvūnų organizme) arba ilginant nesočiųjų rūgščių grandinę (mikroorganizmuose anaerobinis kelias). Oleino rūgštis, esanti gyvūnų riebaluose, apsaugo juos nuo peroksidacijos. Oleino rūgšties druskos ir esteriai vadinami oleatais. Įrodyta, kad oleino rūgštis lėtina širdies ligų plitimą ir skatina antioksidantų gamybą. Pakeisdama sočiuosius riebalus, ji gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) lygį, mažinant mažo tankio lipoproteinų (MTL), kiekį.