Olchonas

(Nukreipta iš puslapio Olchono sala)

53°09′24″ š. pl. 107°23′01″ r. ilg. / 53.15667°š. pl. 107.38361°r. ilg. / 53.15667; 107.38361

Baikalo žemėlapis su Olchonu prie vakarinių krantų

Olchonas (rus. Ольхон, bur. Ойхон) – sala Rusijoje, Sibire, Baikalo ežero šiaurės vakaruose, nuo sausumos atskirta Mažosios Jūros įlanka ir Olchono Vartų sąsiauriu. Tai ketvirta pagal dydį (antra jei skaičiuojant tik savaimines) ežerinė sala pasaulyje. Plotas 730 km². Nusidriekus šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi 71 km, didžiausias plotis 15 km. Krantai uolėti. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 1276 m (Žimos k.). Sala susidariusi iš gneiso, marmuro, kvarcito, granito, klinties. Būdingi karstiniai reiškiniai. Olchono šiaurėje auga maumedžių taiga, pietuose plyti stepės. Dažni smarkūs šiaurės vakarų vėjai sarma.[1][2] Ežere esančioje saloje yra keletas kitų ežerų (Chanchojus, Šara Nuras). Olchonas su aplinkinėmis salelėmis paskelbtas Priebaikalės nacionaliniu parku (nuo 1986 m.).

2017 m. Olchone gyveno 1682 gyventojai, daugiausia buriatai. Administraciškai sala priklauso Irkutsko sričiai, Olchono rajonui. Pagrindinė gyvenvietė – Chužyras. Veisiamos avys, vystomas turizmas. Į Olchoną kelia keltai iš Sachjurtos, priplaukia laivai iš Irkutsko, Severobaikalsko. Žiemą į salą galima patekti per ledą.

Salos pavadinimas buriatų kalba reiškia „miškelis“. Buriatų mitologijoje sala yra ypatinga šventvietė, kurioje gyvena nuožmūs Baikalo dievai. Saloje yra keletas buriatų šventviečių, iš kurių svarbiausia – Šamankos uola (Burchanas). Čia atnašaujama Olchono salos dvasiai-sergėtojai. Chužyre veikia krašto muziejus. Yra išlikusios Kurykanų kultūros (VII–VIII a.) statytos sienos liekanos. Pesačnajos giraitėje, prie vaizdingų kopų, pokariu būta GULAGo padalinio, dirbusio žuvies pramonėje. Dabar toje vietoje pastatytas kryžius.

Šaltiniai redaguoti

  1. Olchonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 317