Olštyno kultūra
vakarų baltų archeologinė kultūra
Olštyno kultūra – archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltų kultūrų grupei. Kultūra pavadinta pagal Olštyno miestą–apskritį dabartinėje Lenkijoje, nes čia šioji kultūra sutinkama. Olštyno kultūra pradėjo gyvuoti nuo V a. pr. m. e., o vystėsi VI–VII a. Mozūrijos ežeryne, nedidelėje Velbarko kultūros srities dalyje, taip pat ir teritorijoje, kurioje anksčiau buvo atsiradę Bogačiovo kultūros gyvenviečių.[1] Olštyno kultūra siejama su vakarų galindais.[2]
Laidojimo būdas redaguoti
- kremacijos apeigos: užkasama duobėse arba pelenai paberiami;
- prie vyrų (karių) kapų būdavo laidojami žirgai;
- įžymiausios kapinės – buvusiame Kelarų kaime (už 8 km nuo Olštyno) ir Tumianų gyvenvietėje (Olštyno apskritis);
- langinės urnos: urnos su stačiakampėmis arba apvaliomis angomis, imituojančiomis langus (atspindi kontaktus su saksais).
Inventorius redaguoti
- labai puošnios sidabrinės arba paauksuotos plokštinės segės;
- bronzinės arba paauksuotos sidabrinės sagtys;
- įžymiausia diržo sagtis rasta Kosevo kapavietėje netoli Mrongovo kape Nr. 368.[3][4]
Išoriniai kontaktai reiškiasi gausa metalinių daiktų, papuošalų ir aprangos dalių, priklausiusių plačiai suprastinai germanų kultūrai.
Išnašos redaguoti
- ↑ Andrzej Kokowski Starożytna Polska, Warszawa 2005, s. 517–519
- ↑ „Wojciechui Nowakovskiui – 65-eri“. researchgate.net. 2017. Nuoroda tikrinta 2022-02-12.
- ↑ Mirosław Rudnicki Grób 368 w Kosewie. Uwagi ponad 100 lat po odkryciu., Monumenta Archaeologica Barbarica, Series Gemina, tom II, Łódź-Warszawa 2010, s. 446–453
- ↑ Kosewo. Archiwalne cmentarzysko z okresu wędrówek ludów Kossewen III, red. Agnieszka Jaremek, Warszawa 2015, s. 19, 20