OKA-38
| OKA-38 | |
| |
| Tipas | Bendrosios paskirties |
|---|---|
| Gamintojas | OKB Antonova |
| Kūrėjas | Olegas Antonovas |
| Pirmas skrydis | 1940 m. |
| Pradėtas naudoti | 1941 m |
| Baigtas naudoti | 1941 m |
| Būsena | Nenaudojamas |
| Pagaminta vnt. | 2 + 1 prototipas |
| Variantai | OKB-38, Antonov N-2 |
| Prototipas | Fiesler Fi-156 Storch |
ОКА-38 „Аist“ – SSRS gamintas lengvasis daugiafunkcinis bendrosios paskirties trumpo pakilimo (STOL) aukštasparnis orlaivis, sukurtas vokiško lėktuvo Fiesler Fi 156 „Storch“ pagrindu, kurio gamybą buvo numatyta plėtoti Kaune.
Sukūrimas redaguoti
1940 m. pradžioje Vokietijos karinėse gamyklose lankėsi SSRS karo pramonės specialistų delegacija. Šio vizito metu sovietai įsigijo įvairių Vokietijos karinės technikos pavyzdžių bei jų gamybos dokumentaciją, vienas kurių buvo iš labai trumpų aikštelių galintis kilti ir jose leistis trivietis Fiesler Fi 156 „Storch“. Vizito metu šiuo lėktuvu Berlyno aerodrome sovietinės delegacijos vadovą Ivaną Tevosianą skriadino pats Reicho Aviacijos ministerijos Technikos dalies (T-Amt) viršininkas, I Pasaulinio karo asas generolas Ernstas Udetas. Kai kurių šaltinių duomenimis, Fiesler Fi 156 „Storch“ vokiečiai padovanojo sovietinei delegacijai.[1]
SSRS tuo metu nebuvo gaminama tokiomis techninėmis charakteristikomis pasižyminčių orlaivių. Sovietinę orlaivio versiją buvo pavesta parengti aviakonstruktoriui A. Jakovlevui, tuo metu užėmusiam Aviacijos liaudies komisaro (ministro) pavaduotojo pareigas ir kuravusiam eksperimentinės lėktuvų statybos klausimus. A. Jakovlevas užduoti nukopijuoti Fiesler Fi 156 ir pritaikyti jo gamybą sovietinės pramonės pajėgumams pavedė savo konstruktorių biuro vyriausiam inžinieriui O. Antonovui. O. Antonovas užduotį įvykdė ir 1940 m. spalio mėnesį Leningrade, gamykloje Nr. 23 buvo pagamintas pirmasis sovietinis Fiesler Fi 156 variantas. Orlaiviui buvo suteiktas Antonovo konstrukcinio biuro indeksas „OKA-38“ ir pavadinimas, atitinkantis jo vokišką vardą – „Aist“ (Gandras).
Buvo planuojama gaminti daugiafunkcinį modelį ryšiams, smulkių krovinių pervežimui ir artilerijos ugnies koordinavimui. Taip pat buvo pagaminta du gulinčius sužeistuosius ir vieną lydintį asmenį galinti transportuoti sanitarinė lėktuvo modifikacija. Šiame modelyje, gavusiame indeksą Antonov N-2, buvo įrengtos 2,3 m × 1,1 m durelės kairėje korpuso pusėje, per kurias buvo pakraunami vienas virš kito įmontuojami du neštuvai su sužeistaisiais.
Serijinę lėktuvo gamybą pradėti buvo numatyta Kaune, Lietuvos karo aviacijos dirbtuvių pagrindu įkurtose DVRA 55-osios aviacijos remonto dirbtuvėse, vėliau tapusiose SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamykla Nr. 365.[2]
Orlaivių gamyba Kaune prasidėjo 1941 m. kovo mėn. Iš viso Kaune buvo pagaminti 2 vienetai OKA-38. Tolimesnę gamybą nutraukė Vokietijos įsiveržimas Į SSRS. Abu Kaune pagaminti orlaiviai buvo sunaikinti pirmąją karo veiksmų dieną, Kauno aerodromo bombardavimo metu.
Pirmomis karo dienomis O. Antonovas ir jo konstruktorių biuras pasitraukė į Leningradą, tačiau ten OKA-38 gamyba nebuvo atnaujinta. Po karo, kuriant OKA-38 sukauptos patirties pagrindu, buvo sukurtas panašius parametrus turėjęs Jak-12.
Konstrukcija redaguoti
OKA-38 buvo aukštasparnis trumpo pakilimo ir tūpimo nuotolio (STOL) orlaivis su fiksuota važiuokle. Lėktuvo rėmas buvo suvirintas iš plieninių vamzdžių, o sparnai ir uodega mazgas buvo gaminami iš audiniu aptrauktų medinių profilių; kitų šaltinių teigimu, sparnų apačia buvo dengta diuraliu.[3]
Kaip ir originalo, OKA-38 sparnai pasižymėjo galinga mechanizacija – iki 40° atlenkiamais užsparniais, ir automatiniais 15° išsileidžiančiais priešsparniais. Tai leido užtikrinti 63 km/h tūpimo greitį (Fiesler Fi-156 šis rodiklis siekė 59 km/h). Sparno profilis priminė kito sovietinio lėktuvo R-11 profilį.[4]
Į orlaivį buvo montuojami didelės eigos dujiniai amortizatoriai, žemo slėgio dujiniai stabdžiai. Keturi kuro bakai buvo montuojami tarp sparno lonžeronų.
SSRS negamino variklio, atitinkančio originale naudoto aštuonių cilindrų V-formos Argus As 10 parametrus. Vietoje šio variklio į OKA-38 buvo montuojama prancūziško variklio Renault MV-6 licencinė sovietinė kopija MV-6, turėjusi tokią pačią nominaliąją galią. Dėl kitokio variklio ir padidėjusio fiuzeliažo skerspjūvio, lyginant su originalu, pablogėjo OKA-38 charakteristikos: pavyzdžiui, pakilimui reikalinga distancija nevėjuotu oru išaugo nuo 68 m. iki 144 m., tūpimo distancija – nuo 55 m. iki 160 m.
Priešingai nei Fiesler Fi-156, OKA-38 nebuvo numatytas gynybinio kulkosvaidžio įrengimas.
Techniniai parametrai redaguoti
Bibliografija redaguoti
- (RU) Авиазавод в Каунасе, 1940й и Антонов, https://aviaforum.ru/threads/aviazavod-v-kaunase-1940j-i-antonov.43809/ Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- (RU) Fi-156 и ОКА-38 Связной самолет Fieseler и О. К. Антонов, http://www.airpages.ru/lw/fi156_2.shtml
- (DE) Rudolf Höflinger: Antonow. Flugzeuge seit 1946. Motorbuch, Stuttgart 2013, ISBN 978-3-613-03518-8
- (RU) Заярин, В. «Аист» не всегда Schtorch /Аэроархив/, http://aviadejavu.ru/Site/Arts/Art3078.htm
- (RU) Легкомоторные самолеты, http://eroplan.boom.ru/planes/pdf/Oka-38.pdf Archyvuota kopija 2007-09-14 iš Wayback Machine projekto.
- (RU) Легкомоторные самолеты, Моделист Конструктор, https://web.archive.org/web/20090118083340/http://mkmagazin.almanacwhf.ru/avia/oka_38_aist.htm
- (RU) OKA-38, http://aviadejavu.ru/Site/Arts/Art3078.htm
- (RU) Самолет-разведчик «Ока-38 Аист», Советская военная авиация 1920–1940-х годов, http://www.sciential.ru/technology/avio/507.html
- (RU) ОКА-38 Аист, Авиационная энциклопедия «Уголок Неба»http://www.airwar.ru/enc/other2/oka38.html
Išnašos redaguoti
- ↑ Легкомоторные самолеты, Моделист Конструктор
- ↑ Авиазавод в Каунасе, 1940й и Антонов Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Самолет-разведчик «Ока-38 Аист», Советская военная авиация 1920–1940-х годов
- ↑ Легкомоторные самолеты, http://eroplan.boom.ru/planes/pdf/Oka-38.pdf Archyvuota kopija 2007-09-14 iš Wayback Machine projekto.