Ožkos sūris (angl. goat cheese; pranc. chèvre) – sūris, pagamintas iš ožkos pieno.

Ožkos sūris

Karštas patiekiamas ožkos sūris (pranc. chèvre) vadinamas pranc. chèvre chaud.

Savybės redaguoti

Karvės ir ožkos pienas yra panašaus riebumo,[1] tačiau ožkos piene yra didesnė dalis riebalų rūgščių su vidutinio ilgio grandinėmis (heksano, oktano ir dekano rūgštys), dėl ko ožkos sūris turi būdingą aitrų gardį. Išvardintos rūgštys dar turi ir trivialius pavadinimus (angl. caproic, caprylic, capric), kurie kilę iš lot. capra 'ožka'.[2]

Nors Vakarų pasaulyje išpopuliarėjusi karvių pienininkystė, likusiame pasaulyje labai mėgstami ožkų pienas ir sūriai. Dažnai ožkų sūriai gaminami kraštuose, kur nėra šaldytuvų, todėl sunokinti ožkų sūriai paprastai labai sūdomi, kad mažiau gestų. Todėl ožkos sūrio skonis neretai asocijuojasi su sūrumu.

Ožkų sūriai gaminami tūkstančius metų, tai vienas seniausių pieno produktų. Paprasčiausias ožkos sūrio darymo būdas yra leisti natūraliam ožkos pienui sukrekėti ir natūraliai sudaryti varškės dribsnius. Tada varškė nukošiama ir nusausinama. Kitas būdas varškei gauti yra rūgščių (acto, citrinų sulčių) ar šliužo fermentų naudojimas pienui sutraukinti. Minkštieji ožkų sūriai daromi daugelio pasaulio šalių virtuvėse, kur kabo kekės sūrmaišių, pripildytų varškės. Taip kabančiuose sūrmaišiuose sūriai sausėja ir bręsta. Ožkų sūriai gali būti nokinami sūryme, kur gali sudaryti sūrio žievę, o po to kelis mėnesius būti nokinami vėsiuose sūrių nokinimo urvuose.

Kaitinami ožkų sūriai minkštėja, bet nesilydo taip kaip karvių sūriai. Kietus ožkų sūrius su žieve kartais kepa orkaitėse, kur jie sudaro tąsią masę, kuri naudojama kaip duonos užtepas, su česnaku ar vienas.

Nuorodos redaguoti

  1. „Content of Milk by Species“. havemilk.com.
  2. "Capric acid, " Chemical LAND21.com. Accessed 26 June 2008.