Ožkiniai (Kupiškis)

Ožkiniai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Ožkiniai
Ožkiniai
55°51′58″š. pl. 24°51′22″r. ilg. / 55.866°š. pl. 24.856°r. ilg. / 55.866; 24.856 (Ožkiniai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kupiškio seniūnija
Gyventojų (2021) 34
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ožkìniai
Kilmininkas: Ožkìnių
Naudininkas: Ožkìniams
Galininkas: Ožkiniùs
Įnagininkas: Ožkìniais
Vietininkas: Ožkìniuose

Ožkiniai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Antašavos, prie kelio  124  KupiškisVabalninkasBiržai . Ryčiau kaimo teka Didžprūdis, piečiau – jo kairysis intakas Skardžiupys.

Istorija

redaguoti
    Šį netvarkingai papildytą puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, pataisykite arba, kritiškai įvertinę, grąžinkite ankstesnę versiją.

Senais laikais kiekvienas kiemas čia turėjęs po 2 ar 3 ožkas. Todėl kaimas ir vadinamas - Ožkiniai.[2]

XVI a. pabaigoje Ožkiniai buvo Ukmergės pavieto bajorų žemės. 1603 metais Kupiškio seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad šiose vietose yra bajorui Peliskiui priklausomų valstiečių žemės, bet kaimo pavadinimas neminimas. Ožkiniai 1649 metais paminėti Kupiškio bažnyčios santuokų metrikų knygoje. Nuo 1692 metų jis minimas ir Palėvenės bažnyčios metrikų knygose. Tuo metu Ožkiniai tikriausiai jau priklausė Aukštutinės Palėvenės (Gradauskų) dvarui, kuris vėliau atiteko Komarams.[3]

1709 metais kaime minimas Kazys Valma. 1795 metais čia buvo 4 dūmai (ūkiai): Stanislovo Juškos, Jurgio Vanago (Tado sūnaus), Mykolo Vanago, Jurgio Vanago (Kazio sūnaus). 1898 metais Ožkiniuose buvo 8 kiemai. 1903 metais – 47 gyventojai, 1923 metais buvo 10 ūkių ir 58 gyventojai.

1921 metais ūkininkai panoro skirstytis į vienkiemius, o nesulaukę valdžios skirtų matininkų, tais pačiais metais išsiskirstė privačiai (matininkai A. Kubilius ir A. Golubevas). Sodybos liko vietoje, o ariamos žemės sklypai paskirti atskirai. Nepaisant to, ūkininkai išsikėlė į laukus, o buvusias sodybas naudojo kaip ganyklas.

1932 metais buvo parengtas naujas kaimo žemėtvarkos projektas, pritaikytas galiojusiam žemės tvarkymo įstatymui. Matininkas Vytautas Vitortas pagal tą projektą žemę paskirstė vienuolikai ūkių: Stasiui Dyrai, Dominykui Kumščiui ir Adelei Dyrienei, Liudui Monkevičiui, Kaziui Monkevičiui, Jokūbui Kriaučiūnui ir Veronikai Rudytei, Jonui Kuruliui, Pranui ir Dominykui Rudžiams, Vladislavai ir Onai Rudytėms, Juozapotai Rudienei, Stasiui, Kaziui, Juozui ir Antanui Rudžiams, Adelei, Valerijai ir Anelei Rudytėms bei Emilijai Rudienei, Eugenijai, Elenai ir Bronislavai Valmaitėms, Onai Valentėlienei, Jonui Valentėliui, Ksaverai Valentėlytei, Onai Vanagienei ir Povilui Vanagui, Jonui Vanagui. Be jų, kaime liko M. Menkenaitės ir K. Jofės sklypas (buvusi karčema, išstovėjusi iki 1942 metų). Didžiausi buvo S. Dyros (35,48 ha), Valmaičių (29,23 ha) ir L. Monkevičiaus (23,41 ha) ūkiai.

1942 metais kaime buvo 57 gyventojai.

1948 m. balandžio 15 d. žuvo Žaliosios rinktinės Povilo Laužiko-Liudo būrio partizanas Bronius Likas - Dobilas.[reikalingas šaltinis]

Domo Rudžio sodyboje 1948 m.gegužės 16 d. žuvo Žaliosios rinktinės Povilo Laužiko-Liudo būrio partizanas Vincas Jėčius. Kartu žuvo Balys Likas. [4]

P. Rudžio sodyboje, bunkeryje, 1949 m. sausio 31 d. žuvo Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas, Vabalninko vls., 1945-1949 m. veikusios partizanų rinktinės (grupės) vadas Albinas Tindžiulis, gimęs 1902 m. Gineišių kaime, Pandėlio valsčiuje, gyvenęs Žilių kaime, Vabalninko valsčiuje, slapyvardis - Dėdė, Ūsorius (išdavė MGB agentas "Krauzovas").[5] Partizanų rėmėjas P. Rudys buvo suimtas [6] ir 1949–1956 metais kalintas Oziorlage, Irkutsko srityje.[7]

1959 metais kaime buvo Kazio Monkevičiaus, Liudo Monkevičiaus, Prano Rudžio, Jono Vanago, Emilės Kriaučiūnaitės, Pranės Vanagaitės, Antano Aleknos, Jono Valentėlio, Bronės Čepelienės, Prano Augustausko, Stasio Rudžio, Domo Rudžio, Juozo Rudžio, Vlado Kurulio, Kazės Dyraitės, Bronės Kibienės namų ūkiai, iš viso 52 gyventojai. 1979 m. – 72 gyventojai, 1992 m. – 75 gyventojai, 1998 m. – 33 ūkiai ir 70 gyventojų, 2003 m. – 32 sodybos ir 72 gyventojai.[8]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16]
47 58 52 52 72 71 66 57 34

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. http://kmintys.lt/2018/12/15/ozkos-dingo-bet-ozkiniai-tebera/
  3. F 96 Komarų giminės archyvas. F 96, 145 s. vien., 1559-1929. Dok. originalai, išrašai, nuorašai, autografai. Lenkų, sen. slavų, rusų, prancūzų k. https://www.lnb.lt/erdves/skaityklos/retu-knygu-ir-rankrasciu-skaitykla/inventorinis-fondu-sarasas/7420-f-96-komaru-gimines-archyvas?cookie_d2ac07f812b3fc3ddbc9b9d2d089694a=accepted/
  4. Dapšytė Kriuelienė Ona. Kupiškio krašto partizanai. - Vilnius, 2013, p.289.
  5. Dapšytė Kriuelienė Ona. Kupiškio krašto partizanai. - Vilnius, 2013, p.121, 352.
  6. Ona Dapšytė Kriuelienė. Kupiškio krašto partizanai. - Vilnius, 2013, p.352.
  7. http://kmintys.lt/2018/12/15/ozkos-dingo-bet-ozkiniai-tebera/
  8. http://kmintys.lt/2018/12/15/ozkos-dingo-bet-ozkiniai-tebera/
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.