Nyrop N:o 3

Nyrop N:o 3
Nyrop-Blériot N:o 3, 1912 m.
Tipas	žvalgybinis lėktuvas
Gamintojas	Nyrops Båt och Aeroplansfabrik
Kūrėjas	Hjalmar Nyrop
Gamybos metai	1909 m.
Pirmas skrydis	1912 m. vasario 3 d.
Pradėtas naudoti	1912 m.
Baigtas naudoti	1913 m.

„Nyrop-Blériot N:o 3“ buvo Švedijoje 1909 m. pagamintas žvalgybinis lėktuvas, modifikuota „Blériot XI“ kopija.

Lėktuvą sukonstravo švedų inžinierius, automobilių lenktynių vairuotojas, orlaivių konstruktorius ir aviacijos pradininkas Hjalmaras Nyropas (1885–1915) su savo broliu. Lėktuvas buvo pagamintas konstruktorių tėvo Frederiko Nyropo valdomoje Landskrūnos laivų ir orlaivių statykloje (Båt- och Aeroplansvarv Landskrona).

Priešistorė

H. Nyropas 1908 m. lankėsi Paryžiaus aviacijos parodoje, kur susitiko su Louis Blériot ir iš jo įsgijo „Blériot XI“ orlaivio brėžinius. Paskutinėmis 1909 m. gruodžio dienomis H. Nyropas kartu su Oskaru Ask pradėjo statyti modifikuotą „Blériot XI“ kopiją, pavadintą „Gräshoppan“ (liet. „Žiogas“) (Ask-Nyrop N:o 1). Orlaivyje buvo sumontuotas prancūziškas „Farcot“ oru aušinamas variklis, tačiau jis pasirodė per silpnas ir buvo pakeistas oru aušinamu prancūzišku „Anzani“ varikliu.

Baigtas statyti orlaivis 1910 m. balandžio 10 d. buvo pristatytas Landskrūnos rotušėje bei Švedijos aeronautikos draugijos savaitės Stokholme metu.

Nyrop & Ask No 1 Landskrūnos rotušėje

Nyropas ir Askas mėgino kartu pradėti orlaivių gamybą – tam 1910 m. kovo 2 d. jie kartu įkūrė AB „Nyrop & Ask“, tačiau jau tų pačių metų vasarą Askas paliko įmonę. Oficialiai jų bendradarbiavimas nutrūko 1911 m. vasarą. Nyropas tęsė veiklą vienas ir toliau tobulino „Gräshoppan“. Rugpjūtį – rugsėjį Nyropas atliko keletą trumpų skrydžių ir tapo pirmuoju švedu, skraidinusiu Švedijoje pastatytą orlaivį.

Gavęs finansinę paramą iš Stokholmo pramonininko Paulo Dreweso, H. Nyropas 1911 m. pradžioje išplėtė savo orlaivių dirbtuves. Tais pačiais metais jis pastatė kitą „Blériott IX“ tipo orlaivį „Nyrop N:o 2“ su prancūzišku R.E.P. radialiniu varikliu.

Iki H. Nyropas įgijo piloto licenciją, bandomuosius skrydžius ir parodomuosius skrydžius atliko danų pilotas Knudas Thorupas. Gegužės mėnesį H. Nyropas įgijo piloto licenciją, tačiau netrukus pateko į aviakatastrofą, po kurios daugiau nebeskraidė.

„Nyrop-Blériot N:o 3“

1911 m. viduryje Hjalmaras Nyropas pastatė dar vieną „Blériott IX“ tipo orlaivį „Nyrop-Blériot N:o 3“, su tuo metu moderniausiu oru aušinamu rotaciniu 50 AG galios „Gnôme“ varikliu.

Orlaivį Ljungbyhede bandė Švedijos karališkojo karinio jūrų laivyno leitenantas Olofas (Olle) Dahlbeckas, kurio uošvis alaus daryklos savininkas Otto Emilis Neumülleris nupirko šį orlaivį ir jį padovanojo Karališkajam laivynui, su sąlyga, kad pastarasis apmokės jo žento skraidymo pamokas. Dėl aviakatastrofoje patirtų H. Nyropo sužalojimų „Nyrop-Blériot N:o 3“ tapo paskutiniu jo dirbtuvėse pastatytu orlaiviu. 1914 m. „Nyrop“ laivų statykla buvo parduota Enochui Thulinui. Pats H. Nyropas mirė 1915 m.

Orlaivis buvo kuriamas atsižvelgiant į angliško lėktuvo „Big Bat“ konstrukciją, kuri savo ruožtu buvo modifikuota „Blériot XI-2“, kopija.

„Nyrop-Blériot N:o 3“ buvo dvivietis monoplanas, jo atviroje kabinoje pilotai sėdėjo vienas šalia kito. Fiuzeliažas buvo pagamintas iš surenkamų konstrukcijų, kurios priekinėje dalyje buvo dengtos fanera. Sparną sudarė du lonžeronai su nerviūromis, sparnas buvo dengtas drobe. Sparnas buvo tvirtinamas fiuzeliažo viršutinėje dalyje. Važiuoklę sudarė du pagrindiniai statramsčiai, pritvirtinti prie apatinės sparno dalies ir smūgius sugeriantys priekiniai statramsčiai su amortizatoriais; du priekiniai dviračio ratai ir dvi galinės pačiūžos. Orlaivį varė 50 AG galios rotacinis „Gnôme“ variklis, sukęs traukiantį medinį fiksuoto žingsnio sraigtą. Orlaivio ilgis buvo 7,00 m, sparnų plotis – 8,60 m, aukštis – 2,90 m. Tuščio svoris sudarė 310 kg, maksimalus skrydžio greitis – 80 km/h.

Orlaivis iš gamyklos Landskrūnoje buvo nugabentas į Stokholmą 1911 m. gruodžio mėn. Orlaivis oficialiai buvo pavadintas „Aeroplanet N:o.1“, tačiau pagal donoro profesiją jis taip pat buvo vadinamas „Kiddy“ ir populiariai „Bryggarkärran“.

Pirmąjį oficialų karinį skrydį šiuo orlaiviu atliko pirmasis Švedijos karo pilotas, trečias švedas įgijęs piloto licenciją, vėliau tapęs Lietuvos karo aviacijos inspektoriumi Olofas (Olle) Dahlbeck, 1912 m. vasario 3 d. pakilęs nuo Stora Värtan ežero ledo. Iš viso 1912 m. juo buvo atlikta apie šimtas skrydžių, ilgiausias kurių truko 37 minutes.

„Nyrop-Blériot N:o 3“ laivynas ketino naudoti žvalgybai, tačiau jo naudojimą stabdė pakankamai sudėtingas valdymas. Kadangi orlaivis buvo su ratais, laivynas galėjo skristi tik žiemą, nes neturėjo sausumos oro uostų. Svarstyta apie orlaivio aprūpinimą plūdėmis, tačiau aviacija tobulėjo taip greitai, kad orlaivis netrukus jau buvo pasenęs. 1913 m. gruodžio mėn. orlaivis buvo išbrauktas iš kariuomenės inventoriaus sąrašo, demontuotas jo variklis, kuris buvo sumontuotas naujai įsigytame „Donnet-Lévêque“ hidroplane.

Orlaivis be variklio buvo sandėliuojamas iki 1916 m., kada buvo nurašytas. Po to jis buvo padovanotas Jūrų istorijos muziejui. Šiuo meto orlaivis saugomas Švedijos technikos muziejuje (Tekniska Museet) Stokholme.

Šaltiniai

• Nyrop N:o 3/Blériot XI (1911–1913), Military Aviation in Sweden, https://www.avrosys.nu/aircraft/MFV/50No1.htm
• Bryggarkärran lyfter från Värtans is den 3 februari 1912, „Bryggarkärran“, http://neumuller.org/neumuller/%22Bryggark%C3%A4rran%22.html Archyvuota kopija 2016-06-23 iš Wayback Machine projekto.
• Nyrop No. 3, Jane’s Aviation 1910, Fllying Machines, http://flyingmachines.ru/Site2/Crafts/Craft28636.htm