Šekis
Šekis – miestas Azerbaidžane; Šekio rajono centras. Miestas yra įsikūręs šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir pietinėje Didžiojo Kaukazo kalnyno dalyje. Šekis nutolęs nuo Azerbaidžano sostinės Baku 325 km.
| Šekis azer. Şəki | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5) | |
| Valstybė |  Azerbaidžanas
|
| Rajonas | Šekio rajonas |
| Gyventojų | 65 045 |
| Altitudė | 545 m |
 Vikiteka |
Šekis |
Istorija redaguoti
Šekyje aptiktos nemažų gyvenviečių, čia įsikūrusių dar prieš 2700 m., liekanos. Saka genties atstovais buvo iraniečiai, atkeliavę į Mažąją Aziją ir Pietų Kaukazą nuo šiaurinės Juodosios jūros pakrantės pro Derbendo perėją VII a. pr. m. e. Jie įsikūrė didelėje derlingos Pietų Kaukazo žemės dalyje, vadinamoje Sakasena. Šekis buvo viena iš Saka genties gyvenviečių, įkurta vėlyvajame bronzos amžiuje.
I a. Šekis buvo vienu didžiausių albanų miestu. Pagrindinė senovės albanų šventykla buvo pastatyta būtent čia. Šekio karalystė buvo suskirstyta į 11 provincijų. Pats miestas iki pat arabų invazijos buvo vienas svarbesnių regiono miestų. Tačiau po invazijos Šekis pateko į trečiojo emyrato teritoriją. Nepriklausoma kunigaikštystė buvo atkurta tik nusilpus arabų kalifatui. Vėliau ją iki mongolų įsiveržimo valdė Gruzijos karalystė, Azerbaidžano atabegai ir Chorezmšachai. XIV a. pirmojoje pusėje į valdžią atėjus širvanšachams ir Orlato dinastijai Šekio kunigaikštystė ir vėl tapo nepriklausoma. Tokia ji išliko iki 1551 m., kuomet šachas Tamaspas I prijungė teritoriją prie Safavidų Irano. 1578–1603 m. ir 1724–1735 m. ją administravo Osmanų imperija. Šekio chanatas buvo atkurtas 1743 m. ir tapo vienu stipriausių feodalinių chanatų visame Kaukaze.
1772 m. Kišo upės potvynis sunaikino beveik visą Šekio miestą. Ankstesnysis gyventojų skaičius buvo atstatytas tik pastaraisiais metais. Po potvynio miestas persikėlė kiek tolėliau nuo upės kranto, link Nukos kaimo. Tad iki 1960 m. miestas kartais buvo vadinamas Nuka.
1805 m. Šekio chanatas pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Galutinai chanatą Rusija prisijungė 1813 m., o jį panaikino 1819 m. Jo vietoje buvo įkurta Šekio provincija.
Per savo istoriją miestas buvo nusiaubtas ne vieną kartą, todėl dabar jame išlikę istoriniai paminklai datuojami tik XVI–XIX a. Daugybę amžių Šekis garsėjo auginamais šilkverpiais. Šiuo metu mieste yra įspūdingi chanų rūmai ir vilkstinių užvažiuojamieji namai.
Pavadinimo kilmė redaguoti
Anot mokslininkų Šekio vardas kilęs nuo Saka genties, kuri dabartinio Azerbaidžano teritoriją pasiekė VII a. pr. m. e. ir čia gyveno kelis amžius. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose miesto pavadinimas rašytas labai įvairiai – aptinkami pavadinimai Šeke, Šeki, Šaka, Šaki, Šakne, Šaken, Šakan ir Šekin.
Iki 1968 m. miestas oficialiai vadinosi Nucha.
Ekonomika redaguoti
Šekyje pagrinde vystomas žemės ūkis bei šilkininkystė. Čia auginamas tabakas, vynuogės, galvijai, riešutai, javai.
Bendruomenė redaguoti
Šekio gyventojai garsėja savo polinkiu į saldumynus. Mieste pagal senovės receptą, kurį miestiečiai labai saugo, gaminama chalva. Šekiečiai kalba kitaip, nei jų tautiečiai – daugelį žodžių jie taria bei kirčiuoja kitaip, taip pat turi ir žodžių, kurių nėra Azerbaidžano kalboje.
Gamta redaguoti
Miestas apsuptas kalnais bei ąžuolynais. Dar sovietiniu periodu į Šekį atvykdavo daugybė žmonių, troškusių išsimaudyti mineralinėse versmėse. Dabar miestas yra viena labiausiai turistų lankomų vietų visame Azerbaidžane.
