Nužeco Stacjos valsčius
| Nužeco Stacjos valsčius lenk. Gmina Nurzec-Stacja | |
|---|---|
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Semiatičės apskritis |
| Administracinis centras | Nužec Stacja |
| Gyventojų | 4 571 |
| Plotas | 214,96 km² |
| Tankumas | 21 žm./km² |
| Teritorijos kodas | 2010072 |
| Pašto kodas | PL 17-330 |
| Tel. kodas | 85 |
| Tinklalapis | www.nurzec-stacja.eu/ |
Nužeco Stacjos valsčius (lenk. Gmina Nurzec-Stacja) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Nužec Stacja. Ribojasi su Čeremchos, Mielniko, Mileičicės, Semiatičės valsčiais ir Gudija.
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569–1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Klukovičės ir Nužeco valsčiams. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra redaguoti
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 214,96 km², iš kurių:
- ariama žemė: 50 %
- miškai: 43 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 14,73 % Semiatičės apskrities.
Gyventojai redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 4571 | 100 % | 2278 | 49,8 % | 2293 | 50,2 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
21,3 | 10,6 | 10,7 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1312,15 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis redaguoti
2002 m. gyveno 4 920 žmonės:[8]
- Lenkai – 82,2 % (4 047);
- Gudai – 16,3 % (805);
- Ukrainiečiai – 0,65 % (32);
- Kiti – 0,73 % (36).
Administracinis suskirstymas redaguoti
Anusinas, Augustinka, Borisovščizna, Chaniai, Chursai, Dambrova Lešna, Gajuvka, Grabarka, Grabarka Klaštoras, Klukoviče, Klukoviče Kolonija, Litvinoviče, Moščona Panska, Nurčikas, Nurčik Kolonija, Nužecas, Nužec Kiselevas, Nužec Kolonija, Nužec Stacja, Piščatka, Semichoče, Siče, Sokule, Stolbce, Šumiluvka, Tartakas, Telatiče, Timianka, Vakuloviče, Verpolas, Vičulkai, Vulka Nužecka, Zablociai, Zalesiai ir Žerčice.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
