Nosinė (diakritinis ženklas)
| Ą | ą |
| Ą̊ | ą̊ |
| Ą̈ | ą̈ |
| Ę | ę |
| Į | į |
| Ǫ | ǫ |
| Ǫ̈ | ǫ̈ |
| Ǭ | ǭ |
| Ų | ų |
| Y̨ | y̨ |
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje. Nosines naudoja šios kalbos:
- Lietuvių kalba (raidėse ą, ę, į ir ų)
- Lenkų kalba (raidėse ą ir ę)
- Navachų kalba (raidėse ą, ę, į ir ǫ)
- Chiricahua kalba (raidėse ą, ?..)
- Tutchone kalba
- Vakarų apačių kalba
Nosinės raidės taip pat naudojamos transliteruojant senąją slavų bažnytinę kalbą, joje vartojamos dvi nosinės balsės – ę ir ǫ.[1]
Nosinės gali būti beveik bet kokio dydžio priklausomai nuo raidės matmenų. Kartais jos būna labai panašios į sediles ar kablelius ir dėl šios priežasties painiojamos.
Dažniausiai nosinės raidės skirtos nosiniams garsams žymėti, pavyzdžiui, lenkų ę tariama panašiai į en. Lietuvių kalboje nosinė tartis buvo atsiradusi blėstant priebalsiui n, ši tartis išnyko po XVI–XVII a., tačiau nosinės raidės žymi ją seniau ten buvus (plg. inkilas – įkėlti, miškan – mišką, kenčia – kęsti, skundžia – skųsti). Dabar nosinės žymi tik ilgą raidės tarimą, žr. „Kompensacinis pailgėjimas“. Tariant ų girdisi toks pats garsas kaip ir ištarus ū, jų skirtumas reiškiasi tiktai rašyboje. Taip pat yra ir su į ir y.[2]
Ženklo kilmė redaguoti
Ženklas kilo iš viduramžių lotyniškos æ raidės paprastesnio užrašymo kaip ę. Vėliau lenkų kalboje ženklas buvo pritaikytas nosiniam balsiui žymėti. Iš lenkų kalbos toks nosinio garso žymėjimas buvo perimtas į lietuvių raštiją, buvo susikurtos lietuviškos raidės su nosiniu ženklu į, ų (lenkų rašyboje jų nėra).[2]
Senuosiuose lietuviškuose raštuose nosiniai balsiai žymimi keletu būdų, vienas iš jų yra ne kabliukas po raidė, o vadinamoji „skersinė šakelė“.[3]
Pavyzdžiai redaguoti
Eilėraščių ištraukos, kuriose vartojamos nosinės raidės:
Pavyzdys lietuvių kalba:
- Lydėdami gęstančią žarą vėlai
- Pakilo į dangų margi sakalai.
Pavyzdys lenkų kalba:
- Wół go pyta: „Panie chrząszczu,
- Po co pan tak brzęczy w gąszczu?”
Naudojimas kompiuteryje redaguoti
Balsių su nosinėmis HTML ir Unikodo kodai bei įvedimas neperjungiant klaviatūros (prispaudus Alt mygtuką parašyti nurodytą kodą):
| Didžiosios raidės | Mažosios raidės | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Raidė | HTML | Unicode | Greitas įvedimas | Raidė | HTML | Unicode | Greitas įvedimas |
| Ą | Ą | $0104 | Alt+0192 | ą | ą | $0105 | Alt+0224 |
| Ę | Ę | $0118 | Alt+0198 | ę | ę | $0119 | Alt+0230 |
| Į | Į | $012E | Alt+0193 | į | į | $012F | Alt+0225 |
| Ǫ | Ǫ | $01EA | Negalimas | ǫ | ǫ | $01EB | Negalimas |
| Ų | Ų | $0172 | Alt+0172 | ų | ų | $0173 | Alt+0173 |
Išnašos redaguoti
- ↑ „Возникновение носовых гласных“. StudFiles. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
- ↑ 2,0 2,1 R. Kliukienė, redaktorė T. Paulauskytė (2009-12-02, red. 2018-08-27). „Nosiniai balsiai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
- ↑ Z. Zinkevičius. „(apie senąją rašybą)“. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.