Naujoji norvegų kalba
| Naujoji norvegų kalba nynorsk | |
| Kalbama | Norvegija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | keli milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | indoeuropiečių germanų šiaurės germanų vakarų ir rytų skandinavų norvegų naujoji norvegų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Norvegija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | no/nb/nn |
| ISO 639-2 | nno |
| ISO 639-3 | nno |
Naujoji norvegų kalba, arba niunoškas (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål). Šios kalbos bendrinę formą XIX a. sukūrė kalbininkas Ivaras Osenas.
Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Ir nors nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės pasirinkusios nynorsk.
Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių, rašybos ir tarimo skirtumų.
