Niujiečiai
| Niujiečiai | |
|---|---|
 Šokėjai iš Niujės
| |
| Gyventojų skaičius | ~25 000 |
| Populiacija šalyse |  Niujė: 1625[1] Naujoji Zelandija: 22 473[2] Samoa: ~100
|
| Kalba (-os) | niujiečių, anglų, maorių |
| Religijos | krikščionybė (protestantai) |
| Giminingos etninės grupės | samojiečiai, tongiečiai, kiti polineziečiai |
 Vikiteka: |
Niujiečiai |
Niujiečiai – polineziečių tauta, gyvenanti Niujės saloje (Naujosios Zelandijos valda). Be to, gyvena išeivijoje daugiausia Naujojoje Zelandijoje, Samoa. Populiacija – ~25 tūkst. žmonių. Skirstosi į šiaurinius ir pietinius niujiečius. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos niujiečių kalba. Taip pat vartoja anglų kalbą, Naujojoje Zelandijoje – ir maorių kalbą. Tikintieji – krikščionys (daugiausia protestantai).
Niujiečių etnogenezėje dalyvavo tongiečiai ir samojiečiai, apgyvendinę Niujės salą I tūkstm. pabaigoje.
Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (jasai, kolokazija, bananai, kokospalmės, batatai ir kt.), žvejyba, gyvulininkystė (kiaulių, ožkų auginimas). Amatai: audimas, tapos pluošto išdirbimas. Dabar verčiasi daugiausia kopros ruošimu, samdomu darbu.
Niujiečiai skirstosi į 12 giminių. Kiekviena giminė gyvendavo atskirame kaime, turėdavo atskirą dievą-globėją. Kaimą valdydavo vadas ir seniūnų taryba (fono), sudaryta iš šeimų galvų. Tarybos nariai būdavo atsakingi už žemių ir turto pasidalinimą. Balsavimo teisę turėdavo kiekvienas giminės narys.
Niujiečių tradiciniam tikėjimui (žr. polineziečių mitologija) buvo ypač būdingas protėvių kultas (tupua).[3]
-
Niujietė prie dembliais dengto namo (1899 m.) -
Karališkoji procesija (1902 m.) -
Niujės karalius Fataaiki (1903 m.)
