Nisrochas
Nisrochas (hebr. נִסְרֹךְ) – dievybė, minima Biblijoje, Senajame Testamente, kur teigiama, kad besimelsdamas šio dievo šventykloje buvo užmuštas Asirijos karalius Senacheribas. Nisrochas paminėtas 2 Karalių 19,37 ir Izaijo 37,38, nurodoma, kad Senacheribą kalaviju nužudė du jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras. Vis dėlto tokia dievybė, be Biblijos, jokiuose kituose šaltiniuose nėra paliudyta. Nisrochas buvo bandomas sieti su Ninurta, tačiau teigiama, kad tokiai interpretacijai pagrindo nėra.[1] Labiausiai tikėtina laikoma versija, kad vardas Nisrochas atsirado iš Nimrodo, įsivėlus perrašinėtojo klaidai.[2]
Britų archeologas Austen Henry Layard XIX a. Kalache kasinėdamas Ašurnasirpalo II (IX a. pr. m. e.) rūmus aptiko nemažai bareljefų, vaizduojančių sparnuotą būtybę su erelio galva. Šią būtybę A. H. Layard, remdamasis Biblijos pasakojimu, pavadino Nisrochu. Visgi vėlesni archeologiniai tyrimai parodė, kad Senacheribo laikais šios būtybės rūmuose jau nebebuvo vaizduojamos. Dabar joms įvardinti paprastai vartojamas terminas grifas-demonas, nors kai kuriuose šiuolaikiniuose meno istorijos veikaluose dar pasitaiko ir terminas Nisrochas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 143. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 628.