Ningirin
Ningirin, Ningirim – užkalbėjimų deivė šumerų mitologijoje. Dantiraščiu deivės vardas buvo užrašomas dNin. A.HA.KUD.DU ir reiškia „užkalbėjimų viešpatė“.[1][2] Pirmąkart paliudyta Faros (šumerų Šurupakas) įrašuose.[1]
Laikotarpio iki Sargono valdymo užkalbėjimų baigiamojoje formulėje būdavo nurodoma, kad užkalbėjimas yra deivės Ningirin. Šio laikotarpio tekstuose Ningirin daugiausia buvo siejama su Uruko miestu. Išlikę ir du Sargono laikotarpiu datuojami užkalbėjimai, kuriais šaukiamasi Ningirin. Čia ji siejama su Enkiu ir Nanše. Tai, kad šiuo laikotarpiu Ningirin nebebuvo minima užkalbėjimų baigiamojoje formulėje, manoma, rodo deivę praradus turėtą reikšmę. Trečiosios Ūro dinastijos laikais svarbiausia užkalbėjimų dievybė jau buvo Enkis.[3]
Ningirin minima ir šumerų šventyklų himnų rinkinyje.[1] Enheduanos himne deivė įvardijama „tyro apsiplovimų vandens viešpate“, nurodoma, kad Ningirin šventyklos būta Murumo vietovėje, kuri „esanti iš Apsu“. Tvirtinama, kad tai gali rodyti deivės sąsajas su vandeniu bei tai, kad užkalbėjimai buvo siejami su apvalymu. Enheduanos himne Ningirin siejama su išib žyniais. Minima, kad Ningirin „šventykloje atkartojami dangaus ir požemio pasaulio užkalbėjimai“.[3][1]
II tūkst. pr. m. e. pabaigoje imta tapatinti su deive Bau.[1]
Jeremy Black ir Anthony Green teigia, kad būta vyriškosios magijos dievybės Ningirimos. Pasak jų, Ningirimos šauktasi, siekiant išvaryti gyvates.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 23, 130. ISBN 9781134641024.
- ↑ Stephen Bertman. Handbook To Life In Ancient Mesopotamia. Facts On File, 2003, p. 123.
- ↑ 3,0 3,1 Graham Cunningham. Deliver Me from Evil: Mesopotamian Incantations, 2500-1500 BC. Gregorian Biblical BookShop, 1997, p. 50–52.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 132. ISBN 978-0-292-70794-8.