Ningišzidas

Ningišzidas (šum.  = NIN.GIŠ.ZI.DA 'tyrojo medžio viešpats'?) – šumerų mitologijos chtoniška dievybė, laikoma požemių dievo Ninazu sūnumi. Jo nuolatinis epitetas – „tolimosios žemės patarnautojas“. Pasakojime apie Gilgamešo mirtį, herojus, patekęs į požemių karalystę, sutinka Ningišzidą ir Dumuzį.

Gudėjos vaza, ant kurios vaizduojama Ningišzido gyvatė ar pats dievas

Šumerų tekste, skirtame Ūrnamui, Ningišzido žmona laikoma Azimuja, o Lagašo panteone – Geštinana. Ningišzidas laikomas piktųjų demonų, nutremtų požemiuosna, sargu, Anu dangiškųjų vartų sergėtoju (akadų mite apie Adapą). Ningišzidą simboliškai atstovauja raguotoji gyvatė. Viename iš Gudėjos cilindrinių atspaudų vaizduojama, kaip Ningišzidas, Gudėjos sergėtojas, veda jį į Enkio sostą.

Ningišzido žvaigždynas – Hidra. Neatmestina, kad Ningišzidas, kaip ir jo tėvas Ninazu, taip pat yra dievas–gydytojas, mat gyvatės ir chtoninės vegetacijos galios nuo seno sietos su gydymu.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Мифы народов мира. Нингишзида , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.