Nilotinės kalbos
| Nilotinės | |
| Paplitimas | Pietų Sudanas, Etiopija, Uganda, Kenija, Tanzanija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 63 |
| Kilmė | Nilo-Sacharos >Rytų Sudano >>Kir-Abajaus >>>Nilotinės |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | vakarų, pietų, rytų |
Nilotinės kalbos – kalbų grupė, priskiriama Rytų Sudano kalboms, paplitusi rytų Afrikoje (Pietų Sudane, Etiopijoje, Ugandoje, Kenijoje ir Tanzanijoje). Nė viena iš šių kalbų iki XX a. neturėjo rašto. Šiomis kalbomis kalbančios tautos vadinamos nilotais.
Manoma, kad nilotinės kalbos nuo bendrosios Rytų Sudano kalbų prokalbės Kordofane atsiskyrė apie 3000 m. pr. m. e. Jos formavosi daugiausia dabartinio Pietų Sudano teritorijoje, iš kur nilotų migracijų metu (XV–XVII a.) paplito didelėje teritorijoje.
Klasifikacija redaguoti
Nilotinėse kalbose yra išskiriami trys kalbiniai pogrupiai:
- Vakarų nilotinės kalbos – paplitę Pietų Sudane, šiaurės Ugandoje ir Kenijos bei Tanzanijos teritorijose prie Viktorijos ežero. Šiam pogrupiui priklauso didžiausios kalbos: dinkų, nuerų, šilukų, džoluo, anuakų, džurų, burunų, mbanų, adholių, kumamų, ačiolių, langų, alurų ir kt.
- Rytų nilotinės kalbos – paplitę Pietų Sudane, šiaurės rytų Ugandoje, vidurio Kenijoje ir šiaurės Tanzanijoje. Svarbiausios kalbos yra: barių, tesų, turkanų, karamodžongų, lotukų, lopitų, ongamų, masajų, samburu ir kt.
- Pietų nilotinės kalbos – paplitę vidurio Kenijoje ir šiaurės Tanzanijoje. Joms priklauso 12 kalendžinų kalbų, datogų ir omotikų kalbos.