Niksono doktrina
Niksono doktrina (angl. Nixon Doctrine), dar vadinama Guamo doktrina (Guam Doctrine) – JAV prezidento Ričardo Niksono doktrina, paskelbta spaudos konferencijoje 1969 m. liepos 29 d., jam lankantis Guamo saloje.
Pagal šį politinį principą JAV įsipareigojo ir ateityje rūpintis savo sąjungininkų saugumu, pareikšdamos teisę nustatyti savo vaidmens pobūdį ir sferas, dalyvaujant regioniniuose konfliktuose ir atsižvelgiant į savo nacionalinius interesus. Vienu iš šalies užsienio politikos posūkių turėjo tapti laipsniškas amerikiečių kariuomenės išvedimas iš Vietnamo.[1] [2] JAV turėjo pradėti perduoti sąjungininkų gynybos funkcijas jiems patiems. Padėti kariauti, o ne patiems savarankiškai kariauti. Prezidento R. Niksono kreipimesi į Kongresą 1970 m. vasario 18 d. ši doktrina, sovietų įtakai plintant Azijos šalyse, buvo priimta kaip pagrindinis JAV politikos kituose regionuose principas.
Prielaidos redaguoti
JAV prezidentu 1969 m. tapus R. Niksonui, Vietnamo karas tęsėsi jau beveik ketverius metus. Karas pareikalavo virš 25 000 amerikiečių karių ir daugybės vietnamiečių civilių bei kariškių gyvybių. JAV administracija nenorėjo greitai nutraukti Vietnamo karo, pripažindama, kad karas baigsis JAV nenaudai. 1968 m. R. Niksonas propagavo „garbingos taikos“ su Vietnamu politiką. Taikos sudarymas su Vietnamu jam buvo svarbus planas. Todėl R. Niksonas paskelbė šią doktriną užsienio kelionių metu sustojęs Guame, tuo metu jau būdamas JAV prezidentu.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ История США в документах. Гуамская доктрина. (Tikrinta 2013-05-14)
- ↑ Address to the Nation on the War in Vietnam Archyvuota kopija 2013-01-24 iš Wayback Machine projekto., 1969 m. lapkričio 3 d. (Tikrinta 2013-05-14)