Nikolajus Prževalskis

Nikolajus Prževalskis
Nikolajus Prževalskis
Gimė	1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo, Smolensko gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1888 m. lapkričio 1 d. (49 metai) Karakole, Turkestano kraštas, Rusijos imperija
Veikla	rusų keliautojas, geografas
Vikiteka	Nikolajus Prževalskis

Nikolajus Prževalskis (1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo (Smolensko sr.) – 1888 m. lapkričio 1 d. Karakole, Kirgizijoje) – rusų keliautojas, geografas. Sankt Peterburgo MA garbės narys (1878). Generolas majoras (1886).

Biografija

1863 m. baigė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją Sankt Peterburge. 1864–1867 m. dėstė geografiją ir istoriją Varšuvos junkerių mokykloje. Rusijos geografų d-jos narys (1886).

Padedamas rusų geografo P. Semionovo-Tian-Šanskio, Nikolajus Prževalskis surengė 5 ekspedicijas:

• 1867–1869 m. į Usūrio kraštą,
• 1870–1873 m. į Mongoliją, Kiniją ir Tibetą (ilgiausia nukeliavo ~ 12 000 km),
• 1876–1877 m. į Sindziangą ir prie Lobnoro ežero,
• 1879–1880 m. į Nanšaną, Kunluną, Tibetą ir Gobio dykumą,
• 1883–1885 m. per Gobio ir Alšano dykumas į Tibetą, po to per Taklamakano dykumą prie Isyk Kulio ežero.

Per visas ekspedicijas nukeliavo > 33 200 km, atrado ir aprašė Centrinės Azijos kalnagūbrius (Kunluno ir Nanšano kalnuose): Altintago, Arkatago (Peževalskio), Burban Budaišano, Ulan Darbano ir kt., patikslino Tibeto kalnyno šiaurines ribas, aprašė apkeliautų kraštų gamtą ir gyventojus, apibūdino Centrinės Azijos klimatą. Surinko 15 – 16 tūkst. egzempliorių herbariumą (iš viso ~ 1700 rūšių, iš kurių 218 rūšių aprašytos pirmą kartą), zoologinę kolekciją (> 7500 egz; aptiko ir aprašė laukinį dvikuprį kupranugarį ir Prževalskio arklį), mineralų kolekciją.

Parašė knygas:

• „Kelionė po Usūrio kraštą“ (Путешествие в Уссурийском крае, 1870),
• „Mongolija ir tangutų šalis“ (Монголия и страна тангутов, 2 t. 1875–1876),
• „Nuo Kuldžios už Tian Šanio ir iki Lobnoro“ (От Кульджи за Тянь-Шань и на Лобнор, 1878),
• „Iš Zaisano per Chami į Tibetą ir į Geltonosios upės aukštupį“ (Из Зайсана через Хами в Тибет и на верховья Желтой реки, 1883),
• „Nuo Kiachtos į Geltonosios upės ištakas“ (От Кяхты на истоки Желтой реки. Исследование северной окраины Тибета и путь через Лобнор по бассейну Тарима 1888).

Nikolajaus Prževalskio vardu pavadinta keletas geografinių objektų, augalų ir gyvūnų rūšių.