Nikolajus Dolgorukovas
Nikolajus Dolgorukovas rus. Николай Андреевич Долгоруков | |
---|---|
Gimė | 1792 m. |
Mirė | 1847 m. (~55 metai) |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Saltykova, Liucija Vavžeckytė-Zabielienė |
Vaikai | Dmitrijus, Ana |
Veikla | Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas |
Žinomas (-a) už | uždarė Vilniaus universitetą |
Nikolajus Dolgorukovas (rus. Николай Андреевич Долгоруков, 1792–1847 m.) – Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš kunigaikščių Dolgorukių giminės. Žmona grafaitė Marija Saltykova (1795-1823 m.), sūnus Dmitrijus (1815-1846 m., jo žmona Aleksandra Golicyna), duktė Ana (1823–1845 m., jos vyras Grigorijus Gagarinas).[1]1812–1829 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Dalyvavo karuose su Prancūzija, Persija, Turkija. 1828 m. kavalerijos generolas. 1829–1830 m. Rusijos imperijos pasiuntinys Persijoje. Nuo 1831 m. Minsko laikinasis karinis gubernatorius. 1831–1840 m. Vilniaus generalgubernatorius. Po 1830–1831 m. sukilimo stiprino rusifikavimo politiką ir griežčiau administravo jam pavaldžias gubernijas – 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, įvesta griežtesnė cenzūra, iš mokyklų pamažu išguita lenkų kalba. 1840–1847 m. Charkovo, Poltavos ir Černigovo generalgubernatorius.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Всероссийское генеалогическое древо. Долгоруков Archyvuota kopija 2009-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nikolajus Dolgorukovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 58 psl.