Nikojos pusiasalis

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Koordinatės: 10°3′ š. pl. 85°28′ v. ilg. / 10.050°š. pl. 85.467°r. ilg. / 10.050; 85.467

Nikojos pusiasalis (isp. Península de Nicoya) – pusiasalis Kosta Rikos šiaurės vakaruose, išsikišęs į Ramųjį vandenyną, o nuo žemyno atskirtas Nikojos įlanka ir Papagajo įlanka. Plotas – 1074 km². Išsidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 121 km, plotis – iki 60 km. Šiaurinė pusiasalio dalis priklauso Gvanakastės provincijai, pietinė – Puntarenaso provincijai.

Pusiasalio palydovinė nuotrauka

Paviršius kalnuotas, būdingas 120–800 m aukštis. Rytiniu pakraščiu teka Tempiskės upė. Teritoriją dengia tropiniai miškai, krūmynai, gausu saugomų teritorijų (Dirijos nacionalinis parkas, Kabo Blanko gamtos rezervatas, Bara Hondos nacionalinis parkas ir kt.).

Verčiamasi turizmu, žvejyba. Nikojos pusiasalis garsėja šimtamečių senolių gausa. Svarbiausios gyvenvietės – Nikoja, Tamarindas, Nosara, Samara, Montesuma.

1519 m. pusiasalį pasiekė pirmasis europietis – Chuanas de Kastanjeda, o 1520 m. Chilis Gonsalesas Davila, kuris užmezgė ryšius su vietiniais indėnais. Pusiasalis pavadintas vietinio kasiko Nicúa garbei.