Nijolė Strakauskaitė
Nijolė Strakauskaitė | |
---|---|
Gimė | 1957 m. vasario 14 d. Juodkrantė, Neringa |
Tautybė | lietuvė |
Veikla | istorikė |
Sritis | Mažosios Lietuvos, Kuršių nerijos kultūra |
Organizacijos | Klaipėdos universitetas |
Pareigos | docentė |
Išsilavinimas | mokslų daktarė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Nijolė Strakauskaitė (g. 1957 m. vasario 14 d. Juodkrantėje) – Lietuvos istorikė, docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
redaguoti1975–1980 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1983–1986 m. – aspirantė. 1987 m. apgynė istorijos mokslų kandidatės disertaciją, kuri 1993 m. nostrifikuota, pripažįstant istorijos mokslo daktaro laipsnį. 1999 m. stažavosi Vidurio Europos universitete (Vengrija), 2000 m. – Humboldtų universitete Berlyne, 2009 m. rinko medžiagą Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne.
1980–1983 m. dėstė istorines disciplinas Vilniaus universitete, nuo 1987 m. – Šiaulių Pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto Klaipėdoje Visuomenės mokslų katedros vyr. asistentė, nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vyr. asistentė, nuo 1993 m. dėsto KU istorijos krypties studentams, nuo 1997 m. – docentė. Nuo 2003 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
2007–2014 m. Liudviko Rėzos kultūros centro Klaipėdoje kuratoriumo pirmininkė, nuo 2014 m. Elko istorijos muziejaus (Lenkija) mokslo tarybos narė.[1]
Mokslinė veikla
redaguotiNijolė Strakauskaitė tyrinėja Rytų Prūsijos (ir Mažosios Lietuvos) kultūros istoriją ir identiteto problematiką XIX a. pab. – XX a. Taip pat kultūrines sąveikas Kuršių nerijoje (XVI–XX a.).
Bibliografija
redaguoti- Kuršių nerija – Europos pašto kelias (2001 m., anglų k. 2004 m., vokiečių k. 2006 m., rusų k. 2007 m.),
- Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių (2010 m.),
- Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. (2018 m.),
- Sudaryti veikalai
- Neringa (su kitais, 1998 m.),
- Klaipėda. Istorija populiariai (su kitais, 2002 m.),
- Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas (2004 m.),
- Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas (2005 m.),
- Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai (su S. Pocyte, 2007 m.),
- Kuršių nerija Hugo Scheu atvirukų rinkinyje. XIX a. pabaiga–XX a. pradžia / Die Kurische Nehrung in der Ansichtskartensammlung von Hugo Scheu. Ende des 19.–Anfang des 20. Jahrhunderts (su L. Motuziene, 2010 m.),
- Acta Historica Universitatis Klaipedensis 23 t.: „Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais“ (su V. Safronovu ir L. Motuziene, 2011 m.).
Taip pat Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, recenzijų knygoms apie Mažąją Lietuvą.
Įvertinimai
redaguoti- Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija (2011 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Nijolė Strakauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022