Nicolae Ceaușescu
| Nikolajė Čaušesku | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1918 m. sausio 26 d. Skorničeštis |
| Mirė | 1989 m. gruodžio 25 d. (71 metai) Tirgovištė |
| Partija | Rumunijos komunistų partija |
 Vikiteka |
Nicolae Ceaușescu |
Nikolajė Čaušesku[1] (Nicolae Ceaușescu; 1918 m. sausio 26 d. Skorničeštyje – 1989 m. gruodžio 25 d. Tirgovištėje) – Rumunijos politinis veikėjas.
Biografija
redaguoti.jpg)
Nikolajė Čaušesku gimė 1918 m. sausio 26 d. Skorničeštyje (Olto apskritis), jis buvo trečias vaikas iš devynių vargingoje valstiečių šeimoje. Jo tėvas Andruță (1886–1969 m.) turėjo 3 hektarus dirbamos žemės ir kelias avis. Nikolajė padėjo šeimai dirbdamas siuvėju.[2] Jis mokėsi kaimo mokykloje iki 11 metų, o po to išvyko į Bukareštą. Iš pradžių jis gyveno su seserimi Nikulina Rusesku, kol tapo batsiuvio pameistriu.[2] Jis dirbo batsiuvio Alexandru Săndulesku, kuris buvo aktyvus tada nelegalios Rumunijos komunistų partijos veikėjas, dirbtuvėse. Čaušesku greitai įsitraukė į partijos veiklą, tapdamas nariu 1932 m. pradžioje, bet kadangi buvo paauglys, jam tekdavo nesvarbios užduotys.[2] Jis pirmąkart buvo suimtas 15 metų 1933 m. dėl muštynių per streiką. 1934 m. Nikolajė Čaušesku vėl suimtas, kai rinko parašus peticijai, protestuojančiai prieš geležinkelio darbininkų teismą, ir dar du kartus už panašius nusižengimus.[3] XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje jis vyko į misijas Krajovoje, Kimpulunge ir Rimniku Vilčoje, kur buvo suimtas kelis kartus.[4]
Slaptoji Rumunijos policija Čaušesku vadino „pavojingu komunistų agitatoriumi“ ir „komunistinės bei antifašistinės propagandos platintoju“.[4] Dėl tokių kaltinimų Brašovo tribunolas 1936 m. birželio 6 d. nuteisė jį kalėti 2 metus ir pridėjo 6 mėnesius už teismo įžeidimą. Be to, jis turėjo po bausmės atlikimo 1 metus gyventi gimtajame kaime.[4] Atlikęs bausmę Doftanos kalėjime 1939 m. jis sutiko Eleną Petresku, kurią vedė 1947 m. Ji vaidino vis svarbesnį vaidmenį jo politiniame gyvenime.[3]
Netrukus po išėjimo į laisvę Nikolajė Čaušesku vėl buvo suimtas už „konspiraciją prieš socialinę tvarką“ ir karą praleido įvairiuose kalėjimuose. Tirgu Žiu internavo stovykloje, kur kalėjo vienoje kameroje su Gheorghe Gheorghiu-Dej ir tapo jo protežė.
1939–1940 m. Bukarešto komiteto narys, atsakingas už darbą su jaunimu. 1947–1952 m. Rumunijos žemės ūkio ministras. 1965 m. tapo Rumunijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, o 1974 m. – Rumunijos prezidentu. 1989 m. pabaigoje prasidėjus neramumams, bandė su žmona pabėgti iš šalies, tačiau buvo sugautas ir sušaudytas.
Šalį valdė diktatoriškais metodais, siekė mažiau priklausyti nuo TSRS. Vykdė savarankišką užsienio politiką.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ceauşescu Nicolae (Nikolajė Čaušèsku). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Gruia, Cătălin (29 July 2013). The Man They Killed on Christmas Day. United Kingdom: Createspace Independent Pub. p. 42. ISBN 978-1492282594.
- ↑ 3,0 3,1 „www.ceausescu.org – the leading infosource on the web about Ceausescu and his era!“. Nuoroda tikrinta 12 April 2016.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Cătălin Gruia, „Viata lui Nicolae Ceausescu“, in National Geographic Romania, November 2007, pp. 41–65
- ↑ Istorijos žodynas. – Vilnius: Vaga, 2003. – 91 psl.