Netičkampio apylinkė
Koordinatės: 54°30′š. pl. 23°22′r. ilg. / 54.50°š. pl. 23.37°r. ilg.
.svg){kind=small} Netičkampio apylinkė
| ||
| Centras | Netičkampis (1950–1954 ir 1959?–1963) Nartas (1954–) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Marijampolės valsčius | |
| Apskritis | Marijampolės apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Kapsuko rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Liudvinavo seniūnija | ||
Netičkampio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.
Istorija redaguoti
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Marijampolės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Marijampolės rajonui.[2] 1954 m. prijungta Liepynų apylinkė ir dalis Narto apylinkės, o dalis Netičkampio apylinkės prijungta prie Padovinio apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Netičkampio apylinkė prijungta prie Liudvinavo apylinkės ir Trakiškių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
J. Janonio vardo ir „Šešupės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
24 | „Šešupės“ kolūkis, J. Janonio vardo kolūkis [5] | 7 kaimai | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 12–14
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 24–25
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 141